Notice: Undefined index: etapliusAdmin in /home/alfa/subdomains/etaplius/straipsnisDESKTOP.php on line 3
ETAPLIUS - Apklausa: dauguma 40–60 m. amžiaus asmenų finansiškai remia savo pilnametes atžalas
REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Kovo 26 d. 12:18

Apklausa: dauguma 40–60 m. amžiaus asmenų finansiškai remia savo pilnametes atžalas

Lietuva

freepik.com nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA


296110

Finansais ar kitaip savo suaugusius vaikus remia net 81 proc. 40–60 m. lietuvių, o 76 proc. padeda savo tėvams, globėjams ar kitiems vyresniems artimiesiems, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Tyrimas taip pat parodė, kad 30 proc. apklaustųjų skyrė iki 100 eurų per mėn. padėti savo vaikams, tuo metu tokias sumas padėti tėvams skyrė apie 50 proc.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, kad apie 25 proc. šios amžiaus grupės asmenų padeda tiek pilnamečiams vaikams, tiek tėvams. Ji taip pat pastebi, kad daugelis asmenų, kuriems per 40 m. dažnai turi nepilnamečių vaikų, kas pasunkina jų situaciją.

„Kaip parodė tyrimas, net užauginę vaikus, vyresni nei 40 m. gyventojai ir toliau remia savo atžalas. Kai kuriems tenka pagelbėti ir savo tėvams. Taigi, jiems tenka nemaža našta pasirūpinti trimis kartomis – savimi, savo vaikais ir savo tėvais“, – antradienį žurnalistams teigė J. Cvilikienė.

Visgi, ji pastebi, kad ne visa pagalba yra suteikiama lėšomis. Anot tyrimo, finansiškai savo pilnamečius vaikus remia 51 proc. o tėvus – 20 proc. respondentų. Tuo metu paslaugomis savo atžaloms padeda 20 proc., o tėvams – 49 proc.

Jūratė Cvilikienė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Tuo metu, anot „Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės, vidutiniškai 40–60 m. amžiaus grupės asmenys gauna pajamas, panašias į 18–29 m. dirbančiųjų – 1250 eurų „į rankas“. Ji taip pat pamini, kad asmenys, kuriems per 50 m., uždirba mažiau nei vidurkis, susiduria su sveikatos problemomis kurios trukdo darbui, didesnė jų dalis yra arti ar žemiau skurdo ribos.

„Į šią amžiaus grupę patenkančių gyventojų atlyginimas siekia vidutiniškai 1250 eurų atskaičius mokesčius. Panašią sumą uždirba 18–29 m. jaunuoliai. Tačiau ši amžiaus grupė nėra homogeniška, nes 50–60 m. grupės gyventojai susiduria su didesnėmis problemomis – jų užimtumas mažesnis, dažnai mažesnės ir pajamos, didesnė jų dalis patenka tarp gyvenančių ant ar žemiau skurdo ribos“, – komentavo G. Ilekytė.

„Šiame amžiuje ėmusi šlubuoti sveikata yra viena iš priežasčių, kodėl 55–64 m. amžiaus gyventojai dažniau atsiduria tarp gyvenančių ant ar žemiau skurdo ribos“, – pridūrė ji.

Ji priminė, kad vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 55,4 metų, moterų ­– 59,8 metų.

G. Ilekytė. „Swedbank“ nuotr.

Priešpensinio amžiaus žmonės susiduria su problemomis darbo rinkoje

J. Cvilikienė taip pat pastebi, kad 40–60 m. amžiaus grupės asmenys susiduria su iššūkiais ir problemomis darbo rinkoje dėl mažėjančios paklausos, žinių ar kompetencijų stokos.

„Jau šiandieną priešpensinio amžiaus gyventojai susiduria su iššūkiais darbo rinkoje – jų paklausa mažėja dėl įgūdžių trūkumo, anglų kalbos žinių stokos. Net ir persikvalifikavusiems gali būti sudėtinga įsidarbinti dėl amžiaus šališkumo ar diskriminacijos dėl amžiaus“, – aiškino J. Cvilikienė.

Tuo metu G. Ilekytė įvardija, kad vyresnio amžiaus žmonėms trūksta skaitmeninių įgūdžių, anglų kalbos žinių, sugebėjimo prisitaikyti prie technologinės pažangos. Ji pastebi, kad daugelis vyresnio amžiaus gyventojų taip pat nepasižymi noru gerinti savo kompetencijas.

„Besimokančių suaugusiųjų tarp 55–64 m. gyventojų – vos 4 proc. Vienas veiksnių, lemiančių mažą besimokančių suaugusiųjų skaičių, yra sudėtingas mokymosi, asmeninio gyvenimo ir darbinių įsipareigojimų derinimas bei mokymų kaina. Taigi, net ir norintys ilgiau išlikti aktualūs darbo rinkoje vyresnio amžiaus suaugusieji yra įsprausti į kampą“, – aiškino G. Ilekytė.

Ekonomistė pastebi, kad tik mažuma dirbančiųjų Lietuvoje nuolatos gerina savo kompetenciją. Ji ypatingai išskyrė priešpensinio amžiaus vyrus, tarp kurių tik 2 proc. gerina savo gebėjimus.

„Deja Lietuvoje savo įgūdžius nuolatos tobulina vos 8 proc. visų gyventojų. Palyginimui, Švedijoje tokių gyventojų yra daugiau nei trečdalis. Mes taip pat atsiliekame nuo ES vidurkio ir dar prastesnė situacija žvelgiant į 55–64 m. amžiaus grupę. Tarp šioje grupėje esančių vyrų tik 2 proc. kelia kvalifikaciją ir stengiasi įgauti naujus įgūdžius“, – komentavo ji.

Ji taip pat įvardijo, kad bazinius skaitmeninius įgūdžius turi 41 proc. 45–54 m. gyventojų ir vos 28 proc. asmenų priklausančių 55–64 metų grupei. Tuo metu anglų kalbos gebėjimais pasižymi vos ketvirtadalis 55–69 m. amžiaus grupės gyventojų.

Ekonomistė pastebėjo, kad 40–60 m. amžiaus grupės asmenys turi sukaupę didžiausias santaupas – vidutiniškai virš 4 tūkst. eurų. Visgi, ji pamini, kad šios santaupos yra kaupiamos pensijai.

„Iš vienos pusės, duomenys rodo, kad finansinis turtas, kurį yra sukaupusi ši amžiaus grupė, yra vienas didžiausių. Bet čia mes turime ir santaupas, kurios bus reikalingos išėjus į pensiją. Tai yra antroje, trečioje pakopoje kaupiami pinigai ar kitaip ruošiamasi išeiti į pensiją“, – komentavo ji.

Daugiau padeda suaugusiems vaikams nei tėvams

„Swedbank“ tyrimas parodo, kad 40–60 m. amžiaus grupės linkę skirti daugiau lėšų padėti suaugusiems vaikams, apie 70 proc. skiria daugiau nei 100 eurų per mėn. Apie 24 proc. šios grupės asmenų suaugusiems vaikams skiria tarp 101–200 eurų, 12 proc. – 201–300 eurų, 11 proc. – 301–500 eurų, tarp 501 ir 700 eurų – 4 proc. Daugiau nei 700 eurų paremti savo suaugusiems vaikams skiria 3 proc. apklaustųjų.

Tuo metu, tėvams, globėjams ir kitiems artimiesiems daugiau nei 100 eurų skiria apie pusė apklaustųjų. Tarp 101 ir 200 eurų tėvams ir vaikams skiria panašus kiekis asmenų – apie 22 proc. Visgi, tarp 201 ir 300 eurų skiria 8 proc. 301–500 eurų – 3 proc., 501 ir 700 eurų – 1 proc. Daugiau nei 700 eurų paremti vyresnio amžiaus artimiesiems skyrė 0,6 proc. 40–60 m. amžiaus asmenų.

Gyventojai suaugusius vaikus taip pat remia reguliariau nei tėvus. Anot tyrimo duomenų, reguliariai savo atžalas remia 50 proc. apklaustųjų, tuo metu 32 proc. teigia, kad remia kartais, o 18 proc. tai daro „pavieniais atvejais“.

Tuo metu tėvus ar globėjus reguliariai remia 39 proc., kartais 32 proc., o pavieniais atvejais tai daro 32 proc.

J. Cvilikienė pastebėjo, kad dažnai suaugusiems vaikams skiriama parama yra skirta ne tik maistui, bet ir būsto išlaikymui. Ji pastebi, kad vaikus ir tėvus remiantys asmenys pamini, jog dalis paramos yra skiriama pramogoms.

„Dažniausiai pagalba skiriama ir yra reikalinga maistui. Vėl, būsto išlaikymas, akivaizdu aktualesnis vaikams. Bet tyrime buvo klausimas, kiek tų pilnamečių vaikų gyvena su tėvais ar atskirai. Didžioji dalis gyvena atskirai. Ir tenka prisidėti prie būsto išlaikymo“, – teigė ji.

„Pramogoms negailime, tiek jaunimui, tiek vyresniems skirti“, – pridūrė ji.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA