REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Sausio 22 d. 10:30

Žygio „100 km Lietuvos 100-mečiui“ dalyviai Europos miške buvo vaišinami ir šerniena

Lazdijai

B. Rūtelionis istorinę Lietuvos vėliavą įteikė žygio sumanytojui A. Baudžiui (dešinėje).

Kestutis MatuleviciusŠaltinis: Etaplius.lt


26956

Neformali punskiečių žygeivių grupė sausio 7 dieną pradėjo žygį „100 km Lietuvos 100-mečiui“. Žygis skirtas būtent Lietuvos šimtmečiui, pasak šios iniciatyvos sumanytojo Antano Baudžio, konkrečiai vasario 16 dienai. „Nusprendėme per 5 sekmadienius po 20 kilometrų nueiti Lietuvos–Lenkijos pasieniu. Atstumai gali truputėlį keistis. Startavome Lietuvos–Baltarusijos–Lenkijos sankirtoje, žygį baigsime Balčiuose (Lietuva–Rusija–Lenkija)“, – sakė žygio iniciatorius.


Foto galerija:

dsc-0143.jpg
dsc-0036.jpg
dsc-0011.jpg
dsc-0030.jpg
dsc-0017.jpg
dsc-0138.jpg
dsc-0106.jpg
dsc-0121.jpg
dsc-0099.jpg
dsc-0066.jpg
dsc-0063.jpg
dsc-0059.jpg
dsc-0052.jpg
dsc-0040.jpg
dsc-0150.jpg

Punskiečių tikslas – nukeliauti 100 kilometrų. Kaip pasakojo žygio sumanytojas, ši valstybes skirianti siena taip pat yra 100 metų ir per tiek laiko beveik nepakitusi. „Kiekviename etape, manau, bus po 20 žmonių – tiek, kiek ir buvo signatarų“, – sakė žygio vadovas A. Baudys. Jis tikino, jog eidami siena jie susipažins su istoriniais objektais, užlips ant piliakalnių, apžiūrės įdomesnes sodybas. Pradėję žygį Lietuvos–Baltarusijos–Lenkijos sankirtoje, punskiečiai nužygiavo apie 19 km jau pirmą sekmadienį. Po savaitės, sausio 14 dieną, jie išžygiavo nuo Balandžio ežero. Tikslas tądien buvo įveikti 20 kilometrų ir pasiekti Burbiškės kaimą. „Kiekvienas žygeivis atsako už savo sveikatą ir fizinę būklę, o ir savo jėgas gali išmėginti. Manau, tai puiki idėja ir smagumas kiekvienam, juolab kad jau antras sekmadienis žygeiviai, galima sakyti, tie patys“, – sakė žygio vadovas džiaugdamasis, kad prie šios idėjos prisijungė įvairaus amžiaus žmonės, bet daugiausia jaunimas. Ponas Antanas patikino, jog Punsko valsčiaus savivaldybė skyrė autobusiuką, kuris juos nuvežtų į reikiamą vietą, o Punsko „Aušros“ leidykla išspausdino žygeivio kortelę.

Apie tokį kilnų punskiečių žygį sužinoję Lazdijų žirgininkų klubo prezidentas Ramūnas Buinauskas su savo klubo vyrais bei rajono tarybos narys Benius Rūtelionis su savo komanda nutarė žygeivius pasitikti Europos miške. Mat tą sekmadienį Lenkijos lietuviai žygiavo mūsų rajone. „Mes juk visi esame lietuviai“, – sakė Benius Rūtelionis.

Punskiečiai garsiai sakė ačiū už svetingumą, kokio nesitikėjo

Punskiečiai buvo maloniai nustebinti, kai juos pakvietė užsukti į Europos mišką pasistiprinti ir atgauti jėgas. „Pamačiau reportažą per televiziją, jog punskiečiai išsirengė į išties prasmingą žygį. Pamaniau, jog tai – itin kilni idėja, ir mes galėtume prisidėti“, – sveikindamas šią Lenkijos lietuvių iniciatyvą sakė Lazdijų žirgininkų klubo prezidentas Ramūnas Buinauskas. Tad žirgininkai, šokę į brikeles, susikrovę vaišes, tuoj suskubo sutikti žygeivius Europos miške, kur dešinėje pusėje driekiasi autentiška spygliuota tvora. Sutikti saviškius – lietuvius – atskubėjo ir LVŽS Lazdijų skyriaus pirmininkas Benius Rūtelionis, jo pavaduotoja Ilona Šaparauskienė bei kiti kolegos. „Sužinojęs apie šį žygį, tuoj susiskambinau su punskiečiais ir pakviečiau juos stabtelėti, susitikti, pabendrauti“, – sakė ponas B. Rūtelionis. Tuoj buvo iškabintos vėliavos – trispalvė bei istorinė Lietuvos vėliava. Belaukiant žygeivių sukurtas laužas. Tuoj pasirodė ir jie – Lenkijos lietuviai – su trispalve rankose, gera nuotaika ir šypsenomis veiduose. Susitikę visi lyg seni bičiuliai vieni kitus sveikinosi šiltai apsikabindami, o ir kalbos tuoj mezgėsi. Sužavėti žirgų, punskiečiai skubėjo fotografuotis. „Šį žirgą parsivežiau iš jūsų krašto, iš pono Petro“, – prasitarė Lazdijų žirgininkų klubo prezidentas R. Buinauskas. Pasirodo, kad pasaulis – išties mažytis, mat ponas A. Baudys kartais pašerdavo pono Petro žirgus, kai tas išvykdavęs. Štai kaip įdomiai klostėsi pažintys.

Lazdijų žirgininkų klubo prezidentas R. Buinauskas vaišino žygeivius savo firminiu šernienos troškiniu. I. Šaparauskienė ėmėsi iniciatyvos į savo moteriškas rankas, tad tuoj punskiečiai pasigardžiuodami valgė, juk jų laukė dar nemenka kelio atkarpa. Paprašyti pasakyti, ką gi jie ragaujantys, vieni kraipė galvas, kiti nesiryžo spėti, o štai viena punskietė iškart išpyškino, jog tai – šerniena. Pasirodo, jos brolis – medžiotojas. Ir vėl kalbų kalbelių. Arbata, gardūs sausainiai... Net bulvių su lupena atsirado. Dar lietuviškų lašinukų ir kitokių skanėstų siūlė šeimininkai. Ir vaišintasi, ir kalbėta – viskam užteko laiko, tačiau, pasak žygio vadovo pono Antano, malonu pasibūti su tautiečiais, bet žygeivių dar laukė apie dvi valandos kelio, tad, jau nieko nelaukus, reikėjo judėti į priekį.

Įteikė istorinę Lietuvos vėliavą

„Tokio sutikimo nesitikėjome. Esame pakylėti“, – sakė ponas A. Baudys, rankose tvirtai laikydamas istorinę Lietuvos vėliavą, kurią punskiečiams įteikė B. Rūtelionis. Šiltas priėmimas nustebino ne tik punskiečius, jis buvo kupinas gerų emocijų visiems. „Viskas pavyko“, – savo mėgstama fraze konstatavo Lazdijų žirgininkų klubo prezidentas R. Buinauskas.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA