Angle down Atgal

Žolinės puokštė iš rožių ir varnalėšų

Floristei Daliai Česnienei Žolinės šventė svarbi ir kaip katalikei, ir kaip floristei. Klaipėdos etnokultūros centro kvietimu šią savaitę miestietes ji pamokė, kokius augalus ir kaip kūrybiškai komponuoti kuriant Žolinės vainiką, papuošalą ar arbatą.

„Dažnai tenka pastebėti, kad žmonės į bažnyčią per Žolinę atsineša tokių augalų, kurių grožis - trumpalaikis. Pavyzdžiui, jurginų, kurie yra labai vandeningi ir labai greitai supūva. Tai nėra gerai, nes, kaip žinia, yra tradicija Žolinės puokštę saugoti visus metus. O kas norės saugoti supuvusias gėles. Noriu paraginti žmones per Žolinę šventinti augalus, kurie gražiai sudžiūva. Juos galima pagarbiai laikyti visus metus ir jie puoš namus, nebus tik stagarų šluotelė ar šiukšlių krūvelė„, - sakė floristė D. Česnienė, kuri, be kita ko, dekoruoja Pakutuvėnų bažnyčią.

Kaip jūs puošiate per Žolinę bažnyčią ir namus?

Bažnyčiai iš gamtoje ir mano darželyje augančių gėlių pinu didelį vainiką, o sau ir artimiesiems - mažesnius vainikėlius namams papuošti.

Kodėl vainiką, o ne puokštę?

Liturgiškai vainikas nėra privalomas per Žolinę, bet aš kaip floristė ieškau galimybių, kaip pateikti augalus, kad jie džiugintų kiekvieną akimirką.

Žinoma, galima ir puokštę į bažnyčią nešti. Tačiau sudžiūvusi ji dažniausiai atrodo nekaip. Kaime galima ją už balkio užkišti, o kur dėti bute?

Apvalus vainikas - simboliška, ir kartu universali forma, kuri nekeičia jokios kitos linijos, todėl namuose jį lengviau pritaikyti. Gali jį perrišti kaspinu ir kabinti ant durų, ant sienos, kad namus saugotų.

Vainikas yra karūnos prototipas. Jis ir buvo pirmoji karūna. Patricijai buvo vainikuojami laurų vainikais, mūsų kraštuose kaip garbės ženklas nugalėtojams uždedamas ąžuolo lapų vainikas.

Nuo seniausių laikų vainikas yra valdžios, jėgos ir garbės ženklas, nugalėtojo, karaliaus simbolis.

Iki šiol naudojame žodį „vainikavimas“ kalbėdami apie karūnos uždėjimą. Žolinė yra ta šventė, kai Marija paskelbiama Karaliene ir jai uždedama karūna.

Kartu tai ir besibaigiančios vasaros vainikavimas. Tad labai norisi parodyti tuos augalus, kurie dar žydi, bet jau greitai tų žiedų neliks, kokia graži gamta.

Kokius augalus jūs naudojate vainikui pinti, kitoms floristinėms puošmenoms?

Noriu atkreipti dėmesį, kad, renkantis augalus šventinti, nebūtina jų pirkti, pakanka pažvelgti po kojomis. Man labai patinka iš nieko sukurti kai ką, kas sužavės ir nustebins. Pavyzdžiui, puokštę iš rožių ir varnalėšų. Manote, kad nedera? Pažinus augalus ir išmokus juos pateikti, net ir toks derinys gali būti estetiškas.

Žolinės kompozicijai taip pat puikiai tinka hortenzijų žiedai, prieskoninės žolės: raudonėliai, šalavijai, katžolės. Labai gražiai sudžiūsta kraujažolės, bitkrėslės, vingiorykštės. Tinka žalumynai, pavyzdžiui, bruknių lapeliai, žiemės, viržiai. Svarbiausia, kad augalas nebūtų vandeningas, sultingas.

Žinoma, subtilybių yra ir džiovinant augalus. Vazoje įstatytas augalas nesudžius taip gražiai, kaip pakabintas žiedynais į apačią ar į vainikėlį įpintas.

Floristė Dalia Česnienė per Žolinę siūlo nusipinti simbolinį vainiką, kurį namuose lengva pritaikyti ir pagarbiai visus metus išlaikyti.

Kokie augalai yra skirti Marijai?

Giesmėje giedama „Marija - skaisčiausia lelija“. Lelija yra Marijos simbolis. Dar rašoma, kad, kai atidengė Marijos karstą, kūno nebuvo, o karstas buvo pilnas rožių. Todėl liturgiškai Marijos augalai yra lelijos ir rožės.

Ar yra kokie ypač reikšmingi, simboliški Žolinės augalai, kaip, pavyzdžiui, jonažolės, per Jonines?

Žoliavimas per Jonines yra burtininkavimas. Krikščionybei tai nėra priimtina. Nėra išskirtinių augalų ir per Žolinę, tradiciškai naudojami tie augalai, kurie tuo metu auga, žydi, taip pat žinoma, kad tarp jų būdavo komponuojamos ir pirmosios daržovės, morka, kopūsto galvelė. Tai kaip padėka už derlių.

Iš augalų galima ir papuošalą pasigaminti, ir floristinę arbatą išsivirti, kuri ne tik gardi, bet ir gražiai atrodo.

Kaip jums atėjo tokios nuostabios idėjos, kaip išradingai panaudoti augalus?

Aš esu floristės dukra, užsiimu tuo jau 40 metų ir mano dukra yra floristė. Tokia jau dovana duota mūsų šeimos moterims - pastabumas, meilė gamtai.

Esu gimusi Klaipėdoje, ilgus metus turėjau savo fitodizaino saloną „Klaipėdos gunda“, tačiau prieš 14 metų išsikėliau į kaimą, arčiau gamtos. Gyvenu prie Minijos ir ganausi po pievas.

Kai prekyba manęs jau netenkino, atidariau floristikos mokyklą. Dabar pagal pageidavimą organizuoju floristikos kursus, su bendruomenėmis dirbu, kviečiu merginas į įdomius mergvakarius, kad nesišlaistytų gatvėmis seseles vaidindamos, o išmoktų ką nors gražaus.

Žolinės vainikui ar kompozicijai tinka įvarios šiuo metu augančios gėlės, prieskoninės žolelės, žalumynai. Svarbu, kad augalai nebūtų vandeningi ir gražiai sudžiūtų.

Istorija

Žolìnė švenčiama rugpjūčio 15 d. Dar vadinama Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmėmis. Šventės ištakos - Jeruzalė, IV a. pab. (Rytų Bažnyčioje šventės pavadinimas Dormitio - „Užmigimas“). Tai pati seniausia ir garbingiausia šv. Marijos šventė. Pasakojama, kad apaštalai atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno - tik gėles. 1950 m. popiežius Pijus XII, tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu paskelbė kaip dogmą.

Vakaruose šventė minima nuo VI-VII a. Lietuvoje naudojamas liaudiškas šios šventės pavadinimas - Žolinė, kadangi per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite