Angle down Atgal

Mokslininkai: žmonės gali gyventi 150 metų

Mokslo žurnale paskelbto tyrimo ataskaitoje teigiama, kad žmogus gali gyventi kurkas ilgiau nei šiuo metu vidutiniškai trunka jo gyvenimas.

Stulbinantį atradimą padarę teigia New Yorke esančio „Roswell Park“ vėžio centro tyrėjai, kurių išvadoje nurodomas potencialus žmogaus amžius yra 120-150 metų.

Jungtinėje Karalystėje žmonės vidutiniškai gyvena 81 metus (moterys 4 metus ilgiau už vyrus), Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė, remiantis 2019 metų duomenimis, siekia 76,4 m. (moterys – 81 m., vyrai – 71,5 m.).

Tačiau „Nature Communications“ mokslo žurnale paskelbta tyrimo išvada aiškina, kaip žmogaus organizmas sulig amžiumi tampa vis mažiau atsparus vadinamajam vidiniui stresui ir praranda galimybę atsistatyti. Teigiama, kad visiškas tokio gebėjimo praradimas gali nepasireikšti iki tol, kol žmogus sulaukia 100 metų.

Šio tyrimo duomenys gali būti puikus gidas kurti naujiems vaistams, kurie pristabdytų senėjimo procesą, rašoma studijoje.

Išvados mokslo pasaulyje vadinamos proveržiu šioje srityje.

„Mano nuomone, šis darbas yra konceptualus proveržis dėl to, kad jis nustato ir atskiria fundamentalius faktorius, lemiančius žmogaus ilgaamžiškumą: senėjimas – aiškinamas kaip atsparumo praradimas ir „mirties vykdytojas“ – susijęs su amžiumi, nulemtas atsparumo praradimo“, – sakė studijos autorius profesorius Andrejus Gudkovas.

„Tai paaiškina kodėl net ir pati efektyviausia su amžiumi susijusių ligų prevencija bei gydymas gali tik padidinti žmogaus gyvenimo trukmės vidurkį, tačiau ne iki maksimalios įmanomos ribos, nebent būtų išvystytos senėjimui stabdyti skirtos terapijos“, – pridūrė autorius.
Su juo sutinka ir Harvardo universiteto profesorius Davidas Sinclairas.

„Tyrimas rodo, kad atsparumo lygis yra svarbus senėjimo ženklas, kuris gali tapti pagrindu kurti medikamentams, stabdantiems šį procesą ir pailginantiems gyvenimą“, – sakė jis.
Žmogaus organizmo senėjimo procesas prasideda iš karto po jo gimimo, jį gali paspartinti tokie veiksniai kaip prasta mityba, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas – kad visa tai trumpina gyvenimą, aišku jau seniai, tačiau mokslui vis dar trūksta žinių apie vadinamąjį žmogaus biologinį laikrodį ir jo efektą šiame procese.

„Roswell Park“ ir Singapūre esančios biotechnikos kompanijos „Gero“ mokslininkai šiuo metu tiria grupę savanorių, analizuojami jų kraujo tyrimai bei fizinio aktyvumo lygis – šie duomenys gali pateikti trūkstamus atsakymus.

Rezultatai pateikia užuominas apie tai, kad geros sveikatos žmonės yra labai atsparūs procesams, kurie sukelia ligas, o tokio atsparumo praradimas susijęs sveikatos pablogėjimo ir mirties pradžia.

Atsparumas mažėja sulig amžiumi: pavyzdžiui, 40-mečių organizmas po vadinamojo vidinio streso atsistato per maždaug dvi savaites, o 80-mečiams prireikia net iki 6 savaičių.

Matematinis modelis nurodo, kad žmogus atsistatymą gali prarasti sulaukęs tik 120-150 metų, tai reiškia, jog jo organizmas gali maksimaliai gyventi iki šios ribos.

Anglija Today

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite