Šie rūmai, primena ELTA, vienija 48 organizacijas, - žemdirbių, maisto produktų gamintojų ir perdirbėjų, taip pat - kaimo bendruomenes, kultūrines bei profesines asociacijas.

„Minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) ir pensijų dydžiai yra nuolatinio visuomenės dėmesio centre, o itin aktyvios diskusijos apie juos paprastai užverda naujam rinkimų ciklui prasidedant. Toks įspūdis gali kilti klausantis aštrių profesinių sąjungų reikalavimų Trišalei tarybai nuo kitų metų MMA kelti iki 450 eurų“, -Eltai sakė ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Jis primena, kad po ilgų diskusijų Trišalė taryba pritarė vieningai metodikai, leidžiančiai MMA dydį kasmet nustatyti pagal objektyvius kriterijus. Ir sutarta, kad MMA turėtų siekti nuo 45 iki 50 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Apatinė riba užtikrina, kad minimalus atlyginimas proporcingai didėtų augant visų gyventojų pajamoms. Viršutinė riba apsaugo šalies ekonomiką nuo perkaitimo: per greito kaštų didėjimo, per didelės infliacijos. Šios ribos neviršyti rekomenduoja ir Tarptautinis valiutos fondas. Tam, kad MMA būtų galima nustatyti dar tiksliau, atskaitos tašku nuspręsta pasirinkti ketvirtadalio didžiausią MMA ir vidutinio atlyginimo santykį turinčių Europos Sąjungos valstybių pastarųjų trejų metų vidurkį. Atkreiptinas dėmesys: darbdaviai sutiko lygiuotis net ne į visos ES vidurkį, bet į didžiausią santykinį MMA turinčių valstybių gretas. Kad būtų išvengta interpretacijų, skaičiavimus nutarta patikėti Lietuvos bankui.

„Kaip buvo sutarta, šiemet Centrinis bankas Trišalei tarybai pateikė rekomendaciją kitąmet nustatyti 47,3 proc. vidutinio šalies atlyginimo (420 eurų) siekiantį MMA dydį. Tai - reikšmingas augimas, turint omenyje, kad MMA šiuo metu siekia 400 eurų, o nuo 2015-ųjų paaugo šimtu eurų (vienas sparčiausių augimo rodiklių ES). Darbdaviai visiškai pritaria Trišalės tarybos susitarimui dėl MMA skaičiavimo metodikos, suprasdami ir akcentuodami būtinybę jo laikytis. Tačiau taip pat ragina laikytis kito šio susitarimo punkto, kuriame įtvirtintas siekis didinti neapmokestinamų pajamų dydį, sulyginant jį su padidintu MMA“, - sakė Žemės ūkio rūmų vadovas.

ELTA jau skelbė, kad įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, minimalų atlyginimą leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą, todėl tokį atlyginimą gaunančių dirbančiųjų skaičius sparčiai mažėja. Statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais mėnesiais visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius šalyje siekė 31,8 tūkst. (3,3 proc. visą darbo laiką dirbusių žmonių).Tai - 6,5 proc. mažiau nei 2016 metais. Pažymėtina, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokesčio augimas - didžiausias per pastaruosius 6 metus ir siekia 7 procentus. Dėl tokio spartaus atlyginimų augimo kyla ir paslaugų kainos. Numatoma, kad nuo 2019 m. sausio turėtų būti taikomas ir pakitęs MMA. Atsižvelgiant į tai, kad darbo vietų kūrėjai turės spėti prisitaikyti prie pokyčių, jiems atstovaujančios organizacijos ragina socialinius partnerius kuo greičiau rasti sutarimą ir priimti sprendimą.

„Kai visuomenė nerimauja dėl kylančių kainų, darbdaviai - dėl didėjančio atotrūkio tarp darbo jėgos kaštų ir našumo, o ekonomistai - dėl ūkio perkaitimo grėsmės, kyla rimtų klausimų. Pavyzdžiui, kodėl profesinės sąjungos siekia per langą išmesti sunkiai pasiektą susitarimą ir reikalauja nustatyti 450 eurų siekiantį minimalų mėnesio atlyginimą, nors tai viršytų 50 proc. vidutinio atlyginimo? Tai, tikėtina, paverstų Lietuvą Europos Sąjungos išsišokėle, sukurtų dar didesnių prielaidų kelti paslaugų kainas ir kaitinti darbo rinką“, - sako dr. A. Svitojus.

ELTA