Žemės ūkio bendrovių asociacija: netiesa, kad sprendimas mažinti išmokas yra suderintas

Vilnius
Pixabay.com nuotr.
Reporteris Lina Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Sprendimas mažinti išmokas buvo priimtas, nepaisant Žemės ūkio tarybos prieštaravimų, teigia Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA).

Anot LŽŪBA, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teiginiai, kad sprendimui didiesiems ūkiams mažinti išmokas, viršijančias 150 tūkst. eurų, pritarė daugelis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, yra netiesa. Teigiama, kad tam priešinosi LŽŪBA, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos grūdų augintojų ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos.

„Buvo kalbama apie mažinimą iki 10 proc. ir įmonių bei ūkininkų susietumą“, - rašoma LŽŪBA pranešime.

Asociacijos teigimu, ministerija klaidingai teigia, kad išmokų mažinimas bus taikomas tik priskaičiuotoms pagrindinės išmokos sumoms, viršijančioms 150 tūkst. eurų.

„Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente nustatyta, kad į šią 150 tūkst. eurų sumą turės būti įtrauktos ir pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos, kurios didžioji dalis Lietuvoje skiriama gyvulininkystei, lėšos“, - nurodo LŽŪBA.

Anot asociacijos, toks išmokų mažinimas palies moderniausius ir efektyviausius žemės ūkio produkcijos gamintojus, o tai tikrai neprisidės prie maisto produktų kainų mažinimo, konkurencingumo eksporto rinkose bei darbo vietų kūrimo regionuose.

LŽŪBA ragina ŽŪM atsakyti, kokį poveikį turės šis sprendimas prekinių, į rinką orientuotų ūkių gamybai po 2020 metų, kada bus numatyta taikyti daug platesnį ir efektyvesnį išmokų ribojimo modelį, kokį ekonominį efektą numatoma gauti, nukreipus iš išmokų mažinimo gautas lėšas smulkiesiems ūkiams, kurie, anot pranešimo, nemato poreikio vesti buhalterinės apskaitos ir kooperuotis ir pan.

ELTA primena, kad penktadienį ŽŪM pranešė, jog nuo kitų metų pradedamas taikyti šimtaprocentinis išmokų už pasėlius ribojimas ūkiams, kuriems skirta parama viršija 150 tūkst. eurų.

Kaip teigta ŽŪM pranešime, mažinimas būtų taikomas prieš tai atskaičiuojant faktiškai išmokėtus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, atsižvelgus į praėjusių metų duomenis, bei netaikyti susijusių fizinių ar juridinių asmenų susiejimo principo.

„Tikimės, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose. Sutaupytas ES lėšas skirsime smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti“, - tada teigė G. Surplys.

Kaip nurodo ŽŪM, šiuo metu 23 valstybės ar regionai taiko išmokų mažinimo mechanizmą. Iš jų 9 valstybės iš paramos sumos atskaičiuoja sumokėtus atlyginimus, 15 valstybių pasirinko mažiausią galimą mažinimą - didesnę kaip 150 tūkst. eurų sumą mažina 5 procentais, 9 valstybės pasirinko didžiausią galimą mažinimą - didesnę kaip 150 tūkst. eurų sumą mažina 100 procentų.

Kaip Eltai yra sakęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, mažųjų ir vidutinių ūkių stiprinimui iki šiol buvo skiriama labai mažai dėmesio, todėl toks ŽŪM sprendimas yra sveikintinas.

„Tai pirmasis toks ŽŪM geras žingsnis, kad jau reikia galvoti apie mažo, vidutinio ūkio skatinimą ir ūkio subalansavimą. Pažiūrėsime, kokie bus tolesni žingsniai kitais laikotarpiais“, - tada kalbėjo A. Svitojus.

Jis taip pat teigė, kad „šitas žingsnis kol kas labai lengvas ir minkštas, tai čia niekas neturėtų labai išgyventi ir skųstis.„

ELTA