Angle down Atgal

„Žemė yra plokščia“, arba kodėl žmonės neigia akivaizdžias tiesas?

Ką bendro turi XIII a. Europos gyventojas ir per daug patiklus įvairias sąmokslo teorijas porinantis dabartinis žmogus? Abu yra tvirtai įsitikinę, kad žemė yra plokščia. Na, ir galbūt abu turi šansą susirgti tymais.

Pastaraisiais metais vis labiau stiprėjantys kontroversiški judėjimai, kaip plokščios žemės draugija ar „antivakseriai“, tikriausiai ne vieną privertė suabejoti žmonijos ateities perspektyvomis. Tačiau tai nėra kažkokia tik marginalams „kvaileliams“ būdinga savybė, pavyzdžiui, daugelis žmonių bijo genetiškai modifikuotų maisto produktų (GMO) vartojimo, nors mokslinė bendruomenė, kad ir kaip besistengtų, nerandą jokių įrodymų apie jos žalą mūsų organizmui.

Atrodytų, kad kai kurie faktai yra visuotinai pripažinti ir moksliškai nenuginčijami, tačiau vis tiek atsiranda žmonių, atsistojančių prieš visą likusią žmoniją ir šaukiančių: „Aš netikiu!“ Kodėl?

Kodėl žmonės nemėgsta tiesos?

Atsakymas į šį klausimą glūdi pačioje žmogaus psichologijoje. Pasak buvusio Amerikos psichologų asociacijos vadovo Paulo Appelbaumo, mes kartais specialiai stengiamės kažką paneigti, bandydami išvengti nepatogios ar sutrikimą skatinančios informacijos mūsų įsitikinimų sistemoje.

Jums patinka mėsa? Pagalvokite, kaip viskas būtų paprasčiau, jeigu paaiškėtų, kad gyvūnai nejaučia skausmo. Arba jūsų vaikas turi autizmo sutrikimą? Visada būtų patogiau surasti konkretų to sutrikimo „kaltininką“ – šiuo atveju skiepus.

Nors dauguma denializmo atvejų nebūna iš piktos valios, o tik bandymo savo gyvenimą padaryti aiškesnį, kartais pasitaiko tik iš finansinių ar asmeninių paskatų kylančių atvejų – klimato kaitos neigimas yra geriausias to pavyzdys.

Įsivaizduokime, kad esame didelės naftos korporacijos vadovai. Mokslinė bendruomenė tvirtina, kad prie klimato kaitos, be natūralių faktorių, prisideda ir žmogaus veikla, pavyzdžiui, ir mūsų visų transporto priemonių išmetamos šiltnamio dujos. Mes suprantame, kad, jeigu norime tinkamai kovoti ir išsaugoti mūsų planetą, reikia mažinti tų dujų kiekį, kitaip tariant, naudoti mažiau naftos produktų, o tai reiškia mažesnį pelną ar net finansinį žlugimą. Tai ką daryti? Aišku, kad investuoti į abejotinos reputacijos „mokslininkus“, kurie neigs beveik visos mokslo bendruomenės išsakytą faktą, bei interesų grupes, kurios viešojoje erdvėje kels sumaištį ir „alternatyvius“ faktus.

Kodėl atrodo, kad klimato kaitos neigėjai aktyviausi yra būtent JAV? Nes ką tik nupasakota įvykių eiga iš tiesų vyko. Portalas The Guardian pranešė, kad iš naftos korporacijos „ExxonMobil“ 2006 m. nutekinus privačius duomenis paaiškėjo, kad įmonė rėmė per 124 įvairias organizacijas ir institutus, kurie kaip tyčia turėjo skeptišką nuomonę klimato klausimu: mokslinė bendruomenė skilusi, aplinkosaugininkai yra šarlatanai, o valstybės, bandančios kovoti su klimato atšilimu, gali sukelti pasaulio ekonomikai geroką žalą.

Internetas – laisva erdvė melo sklaidai?

Ar iš tiesų sąmokslo teorijos ir kontroversiški judėjimai būtent dabar išgyvena savo „aukso amžių“? Ir taip, ir ne. Informacinį amžių atnešusi interneto technologija suteikė mums dar niekad neregėtą duomenų ir informacijos kiekį, kuris gali būti pasiekiamas net iš mūsų kišenėje esančio telefono. Tačiau pagrindinė problema kyla iš to, kad ta informacija ne visada privalo būti teisinga.

Daugelis socialinių tinklų ar informacijos platinimo platformų nėra nusistačiusios prieš sąmokslo teorijas ar šiaip melagingą informaciją iki tol, kol kyla grėsmė visuomenės gerovei. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, „YouTube“ tinkle gali rasti vaizdo įrašų, tiek teigiančių, kad žemė yra plokščia, tiek – apvali. Problema atsiranda, kai reikia iš tokio informacijos kiekio atskirti tiesą nuo melo, o tai ypač tampa sunku, kai neišmanai tos konkrečios temos. Bet kokiu atveju labai tikėtina, kad dauguma žmonių sugebės atskirti tiesą nuo melo.

Tad problema yra ne melagingos informacijos kiekis, o kaip ji yra skleidžiama. 2015 m. atliktas tyrimas parodė, kad užuot internetas didintų bendrą visų tikėjimą konspiracijomis, jis suteikia galimybę jomis tikintiems žmonėms erdvę burtis ir dalytis savo tikima informacija. Internetinės pokalbių ar „Facebook“ grupės ir kitokie panašūs būdai suburia žmones į vieną vietą, kurioje jie dalijasi „faktais“ ir „tiesomis“. Ar tai skatina melo sklaidą? Vėlgi ir taip, ir ne. Pavyzdžiui, ar žmogus, netikintis, kad žemė yra plokščia, jungsis prie tai teigiančios grupės? Tikėtina, kad ne. Todėl šis jungimasis lemia tik stipresnį jau tikinčių konspiracija žmonių įsitikinimą, kad jie teisūs, o tai gali padaryti daugiau žalos tik patiems tikintiesiems.

Žvelgiant iš kitos perspektyvos, į konspiracijos liūną pakliuvę žmonės turi polinkį priimti ir naujas melagingas „tiesas“. Kitas tyrimas nustatė, kad šie žmonės daug lengviau „įsisavina“ naujus melus, net nesvarbu, kad kartais jie būna net absurdiški.

Taigi, melą išpažįstantys žmonės atrodo kaip nekenksminga žmonių grupelė, kurios tikslas – tarpusavyje dalytis neteisinga informacija ir džiaugtis, kad visgi jie žino kažką daugiau nei mokslinė bendruomenė ar likusi visuomenė. Dažniausiai iš tiesų jie yra nekenksmingi – ką plokščios žemės išpažinėjai gali padaryti? Daužyti gaublius? Tad kam tada į juos išvis kreipti dėmesį? Problema, kad jų tikima kvailystė visgi gali pakenkti mums, kaip visuomenei, – klimato kaitos neigimas ar kova prieš skiepus gali sukelti daugelį aukų pareikalausiančią tragediją arba net ir visos žmonijos mirtį. Tad kritiškai vertinkite visą gaunamą informaciją, tikrinkite jos šaltinius ir atsižvelkite į likusios visuomenės gerovę.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite