REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2020 m. Gruodžio 31 d. 18:13

Žemaičių projektas Šiauliuose „Žemaitijos kultūros ženklai“

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


159998

Šiaulių žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ (pirmininkas Jonas Bartkus) 2020 metais pradėjo įgyvendinti projektą „ŽEMAITIJOS KULTŪROS ŽENKLAI“: Žemaičių etnokultūrą puoselėjančių edukacinių programų parengimas ir įgyvendinimas (vadovė Vilhelmina Lukavičienė).


Foto galerija:

5fedead79d786.png
5fedeadf70577.png
5fedeae79c254.png
5fedeaebec665.png
5fedeaf26c8f5.jpg

Projekto sumanymas siejamas su žemaičių etnokultūros puoselėjimo idėja, kuri atliepia „Saulaukio“ draugijos ilgai brandintą mintį apie Žemaičių edukacinio centro įkūrimą Šiaulių mieste. Todėl Draugijos „Saulaukis“ pirmininkas J. Bartkus, pristatydamas projektą Šiaulių miesto bendruomenei, pažymėjo, jog tai ambicingas projektas, kuris yra įžanga į Žemaičių edukacinį centą. Rugsėjo mėn. projekto vykdytojai supažindino Šiaulių miesto visuomenę, ugdymo įstaigas apie projekte numatomas edukacines veiklas ir pakvietė moksleivius dalyvauti atskirose programose.

Parengėme ir išleidome informacinį lankstinuką (V. Lukavičienė), kuriame pateikėme informaciją apie draugiją „Saulaukis“, vykdomas projekto veiklas, edukacinių programų pristatymus ir jų realizavimo grafikus.

Projekto įgyvendinimo pradžioje Šiaulių miesto gyventojams buvo pasiūlyta dalyvauti paskaitų-diskusijų cikle, kuris apėmė pažintines sritis apie Žemaitijos istoriją ir žemaičių kalbą (to sumanytojas prof. J. Pabrėža). Ši įžanginė projekto dalis padėjo tvirtą pamatą visam projektui. Pirmąją paskaitą skaitė Algirdas Žebrauskas, Dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, architektas, kuris pažymėjo labai mylintis savo kraštą Žemaitiją ir tą meilę norintis perduoti aplinkiniams ir savo vaikams. Prof. J. Pabrėža, pristatydamas pirmosios paskaitos lektorių, pažymėjo, jog tai vienas iš Žemaičių draugijos Lietuvoje steigėjų, akcentavo jo svarbius nuopelnus prikeliant tris Žemaitijos simbolius: žemėlapį, herbą ir Žemaitijos vėliavą. Šis žmogus už savo širdies, proto ir laiko aukojimą Žemaitijai yra pagerbtas Valstybine kultūros premija, gavęs Žemaičių šlovės žvaigždę.

Prieš paskaitą profesorius A. Žebrauskas pasidžiaugė, jog Šiauliai pradeda suvokti savo tapatybę, kuri turi labai aiškias ir gilias žemaitiškas šaknis - tai Žemaitijos žemė, kuri kaip istorinė žemė praktiškai yra menkai žinoma. Paskaitoje - diskusijoje „Žemaitija – istorinė Žemaičių žemė“ prof. A. Žebrauskas kalbėjo apie Žemaitjos žemę, kuri yra unikali, supažindino klausytojus su pirmaisiais žemėlapiais, kuriuose per visą laikotarpį nuo XIII a. iki Caro okupacijos matome Žemaitiją kaip istorinę žemę, kurios dualistinis, tapatybinis, kartu su Lietuva, siūlas eina per visą istoriją. Diskutuota apie šiandieninę regionų politiką, regionų dabartį ir galimą ateitį. Šią paskaitą klausė gana didelis šiauliečių būrys, ja domėjosi tiek žemaitiškas šaknis turintys vyresnio amžiaus žmonės, tiek Šiaulių miesto jaunimas. Prof. A. Žebrausko paskaitą nufilmavo draugijos „Saulaukis“ narys Steponas Kuleckas, todėl visi norintys ją gali paklausyti naudojant prieigą: 

Antrąją paskaitą „Žemaičių kalbos reikšmė tautos gyvenime“ ir diskusiją vedė prof. Juozas Pabrėža, kuris pagrindė, kad pats svarbiausias ir išskirtiniausias žemaičių tradicinės kultūros elementas, ryškiausiai identifikuojantis žemaitiškąjį tapatumą, yra žemaičių kalba. Paskaitoje išryškinta, kad žemaičių kalba turi visus kiekvienos kalbos būtinus lygmenis: fonetiką, morfologiją, sintaksę ir leksiką. Diskusijose akcentuota, kad šiandien žemaičių kalba daugumai žemaičių yra didžiulė vertybė, kad dauguma žemaičių tarmišką kalbėseną suvokia kaip tikrąją gimtąją kalbą.

Trečioji paskaita, kurią turėjo skaityti prof. Rita Regina Trimonienė „Ar buvo Šiaulių žemė Žemaitijoje (XII – XIV a.)?“, neįvyko dėl vis sudėtingėjančios situacijos, susijusios su koronaviruso Covid-19 pavojingu plitimu Šiaulių mieste. Tačiau tikimės, kad šią paskaitą šiauliečiai turės galimybę išklausyti vėliau, kitais metais, kai karantino ribojimai bus atšaukti.

Kitos projekto veiklos apėmė Žemaičių kultūrą atspindinčių edukacinių programų rengimą ir įgyvendinimą moksleiviams. Projekto metu buvo parengtos penkios edukacinės programos, kurios skirtos: Žemaitijos istoriniam paveldui „Legendomis apipintos žemaičių vietos” (rengė Vida Adomaitienė), mokytis žemaičių kalbos „Rokoujemies žemaitėškā” (rengė Juozas Pabrėža), žemaitiškoms dainoms“, „Žemaitėškė pasidainiavėmā“ (rengė Arūnas Stankus), žemaičių papročiams ir tradicijoms „Tradiciniai žemaičių žaidimai ir šokiai” (rengė Audronė Vakarinienė) bei programa skirta žemaičių tautodailei „Žemaičių lobių kraitė. Vytinių juostų audimas“ (rengė Alma Mineikytė). Programų įgyvendinimas buvo susijęs su didžiuliais iššūkiais, nes kai kuriuos užsiėmimus teko organizuoti nuotoliniu būdu, kai kuriuos, ribojant dalyvaujančiųjų juose skaičių. Todėl galima kalbėti apie dalinę programų realizavimo situaciją, orientuojantis į optimistinę edukacinių veiklų įgyvendinimo baigtį ateinančiais metais ir jų rezultatų pristatymą baigiamajame projekto renginyje – konferencijoje. Šito tikimės visi, tiek projekto iniciatoriai bei organizatoriai, tiek ir rėmėjai. Apibendrinant vykdytų edukacinių programų vadovų ir veiklose dalyvavusių moksleivių, jų mokytojų vertinimus bei išsakytas refleksijas, galima teigti, jog dalyvavimas programų įgyvendinimo veiklose jų dalyviams buvo įdomi, įsimintina ir prasminga patirtis apie Žemaitiją, kurio tęsinio jie taip pat su nekantrumu laukia.

Šiaulių žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ labai dėkinga Lietuvos kultūros Tarybai už projekto finansavimą bei jo vykdymo pratęsimą, taip pat Šiaulių miesto savivaldybei už skirtą dalinę paramą šiam projektui. Dėkingi ir tiems draugijos nariams, kurie prisidėjo rengiant projektą (J. Bartkui. J. Pabrėžai, V. Lukavičienei, V. Adomaitienei, A. Stankui ir kt.) bei ugdymo įstaigoms, kurios sudarė sąlygas realizuoti parengtas edukacines programas, organizuoti jose numatytas edukacines veiklas Šiaulių miesto moksleiviams. Tai Romuvos, Gegužių progimnazijos, „Saulėtekio” gimnazija, Dainų muzikos mokykla, Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centras. Tikimės, kad pradėtas prasmingas darbas turės galimybę sėkmingai baigčiai, o ateityje kaip projekto tęstinumą sudarys galimybes edukacines programas parengti ir suaugusiems.

Šiaulių Žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“



REDAKCIJA REKOMENDUOJA