„Žalgirio“ arenoje Kaune minima Pasaulinė diabeto diena

Vilnius
Pixabay.com nuotr.
Etaplius.lt Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Į dangų pakilęs Nemuno saloje sekmadienio popietę milžiniškas žydros spalvos aitvaras – didžiausia „Cirkofleks“ konstrukcija – paskelbs Pasaulinės diabeto dienos paminėjimo šventės pradžią.

Tai – lėtinė neinfekcinė liga, kuria susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose.

Tradiciškai, primena ELTA, lapkričio 14-osios proga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos drauge su partneriais surengdavo konferenciją, kurioje nagrinėdavo cukrinio diabeto ankstyvosios diagnozės bei gydymo problemas, dedant pastangas užkirsti kelią diabeto komplikacijoms ir pasiekti gerų rezultatų.

Šįmet nuspręsta surengti šventę „Žalgirio“ arenoje ir į ją pakviesti ne tik šia liga sergančiuosius bei jų artimuosius, bet ir visus, kuriems rūpi daugiau sužinoti apie cukrinį diabetą. Čia taip pat bus skaitomos paskaitos, atsakoma į klausimus apie ligą bei jos valdymą, pristatomos gydymo, sveikatos priežiūros naujovės. Kol tėveliai klausysis paskaitų, vaikai bus prižiūrimi ir galės žaisti ar dalyvauti įvairiuose įdomiuose užsiėmimuose.

Pasak Kauno miesto savivaldybės įsteigtos poliklinikos gydytojų, yra skiriami du pagrindiniai cukrinio diabeto tipai. Pirmasis – kai dažniausiai suserga jauni žmonės, kai yra išreikšti progresuojantys ligos simptomai, o gydymui būtinos insulino injekcijos.

2-ojo tipo diabeto simptomai (troškulys, dažnas šlapinimasis, energijos stoka, pablogėjęs matymas, kojų tirpimas, blogiau gyjančios žaizdos bei kiti) gali būti nežymūs arba jų gali visai nebūti. Šio tipo diabetu serga 90 proc. visų sergančiųjų šia liga. Dažniau – vyresni žmonės, turintys antsvorio ar nutukę, mažai fiziškai aktyvūs, rūkantys. Bet neretai cukriniu diabetu suserga ir vaikai. Kartais ligoniams gali nebūti išreikštų ligos simptomų (troškulio, dažno šlapinimosi ir kitų), todėl cukrinis diabetas dažnai diagnozuojamas profilaktinių patikrinimų metu ir neretai jis būna su išreikštomis šios ligos komplikacijomis.

Medikai pabrėžia, kad cukrinis diabetas gali sukelti kraujagyslių komplikacijas, kurios yra viena pagrindinių aklumo, inkstų funkcijos nepakankamumo ir kojų amputacijų priežastis. Todėl jaučiant bent kokius cukriniam diabetui būdingus simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

ELTA yra skelbusi, kad sukanka 100 metų, kai Kanados mokslininkai atrado insuliną – vaistą, pakeitusį milijonų žmonių gyvenimą. Iki šio atradimo badas buvo pagrindinis diabetu sergančių žmonių „vaistas“. Tiesa, anot doc. Vilmos Gudienės iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus, insulino atradimo istorija pasakoja ir apie mokslinių eksperimentų kelią, atradimo džiaugsmą, šlovę ir neteisingą įvertinimą, atradėjų nesantaiką dėl Nobelio premijos komiteto sprendimo. Tai – ir istorija apie be atlygio farmacijos pramonei perduotą gamybos technologiją.

„Kelias į atradimą buvo ilgas. Daugybė mokslininkų tyrinėjo šią ligą, fiziologinius procesus, ieškojo veiksmingų vaistų. Prie to prisidėjo ir Aleksote žydų šeimoje gimęs ir augęs Oskaras Minkovskis (1858–1931). Jis ir Josefas von Meringas 1889-aisiais įrodė, kad, pašalinus kasą, šunys suserga diabetu. Insulino atradėjai rėmėsi šių mokslininkų tyrimais. Kaune, Aleksote, yra Minkovskių gatvė, prie Maironio gimnazijos – atminimo lenta. Čia mokėsi įžymūs broliai Minkovskiai: fizikas Hermanas ir fiziologas Oskaras.

Nuo O. Minkovskio ir J. Meringo atradimo praėjo keli dešimtmečiai, kol buvo išskirtas insulinas. O nuo 1922 metų diagnozė „diabetas“ nereiškia, kad ligoniui liko gyventi dveji treji metai. Šiandien pasaulyje diabetu serga apie 460 mln. žmonių, gydoma apie 180 mln., insulino terapiją gauna 25 proc. pacientų, ir tai kainuoja apie 21 mlrd. dolerių per metus, teigiama muziejaus pranešime.

ELTA