Angle down Atgal

Ž. Mauricas apie karantino ribojimus: esame įstrigę – turėtume plačiau atverti savo ekonomiką

Vertindamas Vyriausybės trečiadienį ketinamus svarstyti karantino ribojimų švelninimus, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ilgalaikis karantinas apskritai nedavė tokių rezultatų, kokių buvo tikimasi. Ekonomistas pažymi, kad Lietuvai esant maža ir atvira ekonomika nepakanka grįžti į prieškrizinį lygį – verta apsvarstyti platesnį ekonomikos atvėrimą.

„Pakankamai sudėtinga vertinti sprendimus dėl karantino, nes visame pasaulyje yra labai mažai informacijos apie jų veiksmingumą. Pirminiai tyrimai lyg ir rodė, kad karantino ribojimai yra veiksmingi, bet tai buvo labai sunku ištirti, nes tuo pačiu metu vyko labai daug kitų veiksnių.

Gavus daugiau informacijos, didėjanti naujų tyrimų dalis rodo, kad visgi sprendimai dėl karantino turi labai nežymų ar beveik jokio poveikio, ypač ilgesniu laikotarpiu, nes didžiausią poveikį turi pačių žmonių sąmoningumas ir savisaugos instinktas“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

Ekonomistas pažymėjo, kad Vyriausybės planuojami karantino laisvinimai, visų pirma, padėtų surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą ir taip mažinti šalies skolą ateityje.

„Ilgalaikis visuotinis karantinas, švelniai tariant, nedavė tokių rezultatų, kokių iš jo buvo tikimasi, ypač kalbant apie ES šalis. Vertinti ekonominę pusę, karantino švelninimas Lietuvoje paveiktų du dalykus iš karto. Visų pirma, jeigu bus atlaisvinta viena ar kita veikla, sumažės poreikis valstybės paramai. Tai reiškia, kad žymiai sumažės ir valstybės biudžeto deficitas, nes ne tik nebereikės remti tam tikrų veiklų, bet bus surenkama daugiau mokesčių“, – teigė jis.

Anot Ž. Maurico, galimai sumažėtų ir ilgalaikio struktūrinio nedarbo tikimybė.

„Atvėrę veiklas taip pat mažintume nedarbo lygį. O jei atvertų paslaugų paklausa bus pakankamai nemaža, mažės tikimybė, nors ir nežymiai, kad turėsime struktūrinį ilgalaikį nedarbą, išaugusį po krizės. Aišku, ekonomikos atvėrimas teigiamai paveiktų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį“, – sakė jis.

Nors judėjimas Europoje yra ribojamas, ES vis viena veikia susisiekiančių indų principu: net taikant skirtingas karantino strategijas, į šalį su mažiau užsikrėtimų COVID-19 gali patekti užsikrėtę žmonės iš kitų valstybių, tikino Ž. Mauricas. Pasak jo, dėl šios priežasties nėra tikslinga siekti nulinio užsikrėtimų koronavirusu skaičiaus Lietuvoje taikant itin griežtus karantino ribojimus.

„Esame maža atvira ekonomika, tad turėtume būti šiek tiek labiau atidarę savo ekonomiką nei kitos šalys. Net ir epidemiologine prasme rizikinga siekti mažinti užsikrėtimus COVID-19 šalyje iki nulio, kai aplinkinėse šalyse matyti daug didesni užsikrėtimų skaičiai. Esant tokiai situacijai, mes vis tiek greitai „įsiimportuotume“ virusą. Be to, mes turime augti, mums nepakanka grįžti į prieškrizinį lygį. Juolab yra didelė šešėlinės ekonomikos augimo grėsmė – jau dabar ji yra labai smarkiai išaugusi“, – akcentavo Ž. Mauricas.

„Mes esame įstrigę. Realiai šiuo metu turime „puskarantinį“: tie sektoriai, kurie laukia eilės gale, atrodo, taip niekada ir nesulauks savo atvėrimo dienos“, – pridūrė jis.

Ž. Mauricas taip pat teigė, jog tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje geriausiai su šia pandemija pasirodys susidorojusios švelnesnius karantino ribojimus taikiusios šalys.

„Neaiškų, kokį ilgalaikį neigiamą poveikį turės visi ribojimai, ypač trukę ilgai ir priimti nesikonsultuojant su visuomene. Manau, kad ilguoju laikotarpiu tos šalys, kurios taikė švelnesnius ribojimus ir labiau pasikliovė žmonių sąmoningumu, ir laimės labiau“, – akcentavo jis.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl tolesnių karantino ribojimų laisvinimo: svarstoma galimybė atsidaryti didiesiems prekybos centrams, kultūros bei sporto veiklų atnaujinimai.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite