Angle down Atgal

Yra kaip yra...

Žmogaus gyvenimas dažnai prašosi posakio: „Yra kaip yra...“

Taip ir Povilo (vardas pakeistas) gyvenimo kely buvo visko, tik šeimos jis taip ir nesukūrė, nesusilaukė ir vaikų. Na yra kaip yra... juk gyvenimai  lyg margaspalviai paukščiai – įvairūs, bet nė vienas ne mažiau svarbus.

Povilas tik susirgęs pasijuto kaip niekada vienišas, o vienintelė sesuo gyveno kitame Lietuvos krašte – per toli pagyvenusiai moteriai rūpintis stipriai susirgusiu broliu. Povilo liga įnoringa, „dėmesio reikalavo“ kasdien, skausmas kūne „nesnaudė“ ir neleido žmogui nė atsikvėpti.

Laukti nebuvo kada. „Šiaulių paliatyvios pagalbos ir slaugos centras“ Povilui buvo tikra šeima, kuri skyrė tinkamą dėmesį jo ligai, o žmogui  –rūpestį ir globą. Skausmas nurimo, o liga buvo „pažabota“ kvalifikuotų specialistų. Žmogaus negalėjome išgydyti, bet leidome jam oriai gyventi ligoje. Povilas buvo mūsų šeimos dalimi.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite