XV-oji „Vėtrungė“ nuvilnijo įkaitusiais Serbentinės laukais

Kaunas
Ramutė Šimukauskaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

,,Jei žemėje yra stebuklų, tai jie vyksta teatre“ (K.Stanislavskis). Ir, rodos, išties stebuklas, kad XV-osios ,,Vėtrungės“ nesutrukdė nei siautėjantis virusas, nei itin karštas rugpjūčio 9-osios sekmadienis. Todėl visi susirinkusieji buvo pasveikinti ne tik vėjo, bet ir draugystės kryptį rodančios vėtrungės, Serbentinės klojimo ir miškų bei vieni kitų. 

Penkiolika metų yra tas laikas, kai galime sakyti, kad su festivaliu užaugo nauja karta, užsimezgė tvirti ryšiai tarp kolektyvų, o ištikimi žiūrovai puikiai įsiminė kelią į Serbentinės kaimą, šviesaus atminimo Aldonos Lietuvininkienės sodybą, kurioje dabar šeimininkauja ir visus su nuoširdžiu rūpesčiu sutinka jos dukra Danguolė. Visi sutartinai kalbėjo, kad ši sodyba yra nepakartojamas gamtos ir žmogaus prieglobstis, savo kieme sutalpinęs per tiek metų čia vaidinusių, dainavusių artistų klegesį bei atvykusiųjų šypsenas ir gerą aurą. Ir išties, kur berasi tokią sceną ir užkulisius, jei ne čia, kur aplinką puošia šieno kupetos, į kurias saulės atokaitoje taip gera nukristi, kurmiarausiai, tik dar labiau paįvairinantys kiemo peizažą, ar tyliai mekenanti Danguolės ožkelė.
Šiemet pirmą kartą nuskambėjo ir ,,Vėtrungės“ festivalio himnas, kurį atliko Lijanos Sarnickienės vadovaujamas Naujosios Ūtos vokalinis ansamblis ,,Serbenta“. Žodžius jam sukūrė 11-ąjį kartą festivalį vedęs Tautvydas Vencius, kuris, anot ilgamečių festivalio dalyvių, užaugo visų teatro mylėtojų akyse. Iš dainos žodžių neišmesi – sueiliuota ir apie Serbentinės klojimą, vaišingą svečių pasitikimą, pertraukos metu skanaujamas sriubas. Šios šiemet buvo kaip visada gardžios. Talentingos ne tik Naujosios Ūtos mėgėjų teatro ,,Vėtrungė“ aktorės, bet ir kulinarės Danguolė Kurtinaitienė, Gerina Davidaviečienė, padedamos ir kitų kolektyvo narių, paruošė grybų, rūgštynių sriubas, atgaivino visus šaltibarščiais. Gamybos procesą galėjo stebėti kas tik netingėjo, nes puodus kaisti pradėta dar gerokai prieš festivalį.
Niekada neaplenkia Naujosios Ūtos renginių, o ypač šio festivalio, Seimo narys, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, dėkojęs festivalio organizatoriams už ištikimybę kaimui, už jame gyvenančias ir gyvas lietuvių tautos tradicijas. Jis pasidžiaugė, kad Naujosios Ūtos teatro žmonės palaiko ir jo inicijuotus projektus, prie jų prisideda savo veiklomis.
Šiemet visus džiugino kolektyvai iš Panevėžio, Rozalimo (Pakruojo r.), Elektrėnų, Jiezno, Prienų ir, žinoma, Naujosios Ūtos.
Panevėžio dramos studija ,,Arka“ atvyko drauge su Panevėžio LSS etnografiniu ansambliu ,,Pajauta“. Jie parodė etnografinį vaizdelį ,,Pirmoji duonelė“, kurį režisavo Rima Žostautienė. Žiūrovai kartu ne tik dainavo, bet paragavo ir naminės duonos bei giros, kuria po spektaklio vaišino kolektyvas.
Jiezniškiai ištikimi klojimo teatrui, kolektyvas ,,Žaltvykslė“ šį kartą vaidino spektaklį ,,Tėviškės palikimas“, sukurtą pagal Pelekonių krašto gyventojų pasakojimus, kuriuos surinko ir užrašė Kašonių bibliotekininkė Danutė Bajorienė, apie iškilų išeivį kraštietį, nusipelnusį filologą, profesorių A. Klimą. Spektaklis sukurtas minint Pasaulio lietuvių metus, o jį režisavo Dalė Jaruševičienė.
Prienų kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatras ,,Langas“ parodė pirmąjį lietuvišką spektaklį ,,Amerika pirty“ (režisierė Alma Vaišnienė). Tai buvo prieniečių premjera, sužavėjusi visus festivalio dalyvius ir žiūrovus, meistriškai ir įtikinamai perteikusi personažų charakterius.
Festivalyje antrąjį kartą apsilankė Pakruojo kultūros centro Rozalimo skyriaus mėgėjų teatro grupė. Šis kolektyvas atvyko su insenizacija ,,Į kaimą pas močiutę“. Tai buvo ir šio spektaklio premjera, ir jo režisieriaus Žygimanto Macevičiaus debiutas. Šiame kolektyve taip pat vaidina ir daugeliui naujaūtiškių pažįstamas buvęs Naujosios Ūtos gyventojas Ernestas Šlivinskas. Kolektyvas ne tik sudalyvavo festivalyje, bet ir spėjo aplankyti netoliese esančią rašytojo Vinco Mykolaičio – Putino tėviškę.
Festivalio šeimininkai, Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatras ,,Vėtrungė“ klojimo scenoje pasirodė taip pat su premjera – K. Binkio ,,10 litų ir gyvybė“ bei ,,Kai atsarga daro gėdą“. Per daugelį kolektyvo ir festivalio gyvavimo metų keitėsi ir kolektyvo nariai, ir spektakliai, bet, kaip sako teatro režisierė Anelė Lukjančuk, dabartinis kolektyvas kaip kumštis, mylintis tai, ką daro, aktyviai įsitraukiantis į renginių organizavimą, teatro išvykas ar tiesiog nuoširdų pabuvimą drauge.
Paskutinieji į klojimą jau 14-ąjį kartą žengė Elektrėnų kultūros centro dramos kolektyvas su režisiere Nijole Skorubskiene. Jų spektalis ,,Dvigubas žaidimas“ buvo geriausias puikios likusio vakaro nuotaikos garantas.
Visą festivalį kartu buvusi Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė sveikindama ir dėkodama dalyviams džiaugėsi turiningai praleista popiete ir festivalio dalyvių bendryste, mėgėjų teatrų aktorių meistriškumu, kurie net ir karčiausią vasaros dieną su žieminiais rūbais, kailinėmis kepurėmis sugeba švytėti savo entuziazmu.
,,Ir nieko nenuplagijuos netalentingi debiutantai. Kūryba – kai nėra jokios kūrybos. Viskas išgyventa“ (Vladas Šimkus). Penkioliktasis ,,Vėtrungės“ festivalis nuvilnijo įkaitusiais Serbentinės laukais. Išgyventos kūrybinės akimirkos sugula į fotografijas, staipsnius, prisiminmus. Tai, kas suvaidinama spektakliuose, dažnai yra mūsų gyvenimo dalis. Pažvelgiame į tai iš šono ir net patys nustembame… Gal dėl to dar ilgai aidi mintyse visų sudainuota ,,Giminių“ daina, regisi Serbentinės peizažas. Tokios trumpos gyvenimo akimirkos ir lieka: kūrėjams – neišsemiamos, žiūrovams – neaprėpiamos.

,,Vėtrungės“ teatro aktorius
Tautvydas Vencius