Angle down Atgal

Vytaras Radzevičius: „Mūsų šeimos sprendimas – rinktis patikimą elektros tiekėją“

Žurnalistas Vytaras Radzevičius TV žiūrovams ir radijo klausytojams žinomas ne tik kaip šmaikštus sporto komentatorius ar kūrybiškas žurnalų redaktorius. Kartu jis yra ir nenurimstantis keliautojas, ir aistringas kulinaras, kuris išmano kone visų pasaulio šalių virtuves. Kaip prisipažįsta Vytaras, maistą jis gamina ant elektrinės viryklės, suvartoja nemažai elektros energijos, todėl patikimo elektros tiekėjo pasirinkimas jam buvo itin aktualus.  
 

Vytarai, papasakokite, kaip priėmėte sprendimą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją?

– Prisipažinsiu, kad šis klausimas man aktualus. Gyvename Vilniuje, bet turime ir sodybą Merkinėje, taigi, renkantis elektros tiekėją, reikėjo galvoti apie kelis objektus. Su žmona Laisve jau pirmojo etapo metu diskutavome, kurį tiekėją pasirinkti, dėliojome pliusus ir minusus, argumentus „už“ ir „prieš“. Nugalėjo argumentas, dėl kurio sutarėme abu: kam taisyti tai, kas nesugedę? Pasirinkome „Ignitis“, nes ligi šiol neturėjome priekaištų elektros tiekėjui. Manome, kad tai yra stipri ir patikima bendrovė, kurios akcijų turi ir valstybė, ir privatūs investuotojai, todėl galime neabejoti jos skaidrumu. Daugelis mažesnių bendrovių nekėlė tokio pasitikėjimo, juo labiau kad jų patirtis ir galimybės atrodo kur kas mažesnės.

Ką patartumėte žmonėms, kurie svarsto apie nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą?

– Asmeniškai rekomenduočiau pasidomėti ir sprendimus priimti racionaliai. Pažadus dalyti gali bet kas, bet, pavyzdžiui, „Ignitis“ juk ne tik tiekia elektrą, bet ir investuoja į žaliąją energetiką, vėjo ar saulės elektrinių parkus. Mums su žmona taip pat svarbu buvo, kad tai būtų lietuviška įmonė. Tuomet žinome, kad mokesčiai mokami Lietuvos valstybei, vystoma svarbi mūsų šaliai energetikos sritis, mums tai yra ir tarsi būdas palaikyti savo kraštą.

Ar stengiatės taupyti elektrą?

– Elektros energijos suvartojame nemažai, todėl taupymui skiriame dėmesio. Kalbame apie tai šeimoje su vaikais, o dabar – ir su anūkais, kartais ir pastabą pasakome, kad nepaliktų įjungtos šviesos. Kaip ir visi, vasarą sunaudojame mažiau elektros apšvietimui, daugiau laiko praleidžiame lauke. Be to, savo sodyboje Merkinėje esame įsirengę apie 10 kv. metrų ploto saulės elektrinės modulį, tad galiu sakyti, kad pamažu tampame vis „žalesni“. Sprendimas įsirengti saulės elektrinę atėjo natūraliai – ilgainiui tai yra būdas sutaupyti pinigų, o iškart ir būdas tausoti aplinką, stengtis, kad ji būtų švaresnė. Juo labiau kad šiuo metu yra galimybių gauti valstybės paramą saulės elektrinei. Man įdomu, kad tai, apie ką vaikystėje skaičiau fantastinėse knygose, šiandien yra realybė, o saulės, vėjo ar vandens energetika – tai yra pasaulio ateitis. Be to, manau, kad dėl karo Ukrainoje keisis ir geopolitika, ir energetika. Europa pasisuko veidu į žaliąjį kursą ir šis judėjimas artimiausiais metais bus dar aktyvesnis.

Ką patartumėte žmonėms, kurie taip pat nori prisidėti prie žalesnės ateities?

– Esu aplankęs daugybę šalių ir puikiai žinau, kad civilizacija suteikia daug privalumų, tačiau tuo pačiu metu ji vis labiau kenkia aplinkai. Kadangi gaminu daug maisto ir jo gamybai naudoju elektrines kaitlentes, puikiai žinau, kad patiekalus galima gaminti vieną po kito, taip pat – išjungti kaitlentę, prieš baigiant gaminti, – kurį laiką ji dar lieka karšta. Patarčiau žmonėms visuomet užmesti akį į savo šaldytuvą – jeigu jis apaugęs varvekliais, verta atitirpdyti, nes daug energijos išeikvojama tam ledui šaldyti. Šeimininkės turėtų žinoti, kad nereikia atidarinėti orkaitės per dažnai – taip ne tik kenkiame maisto gamybos procesui, bet ir eikvojame daugiau elektros. Ūkyje nereikėtų jungti pustuštės drabužių skalbyklės ar indaplovės, o palaukti, kol jos prisipildys. Elektriniai virduliai taip pat vartoja daugiau energijos, todėl verta virinti tik tiek vandens, kiek tam kartui reikia – atsiskaičiuoti vieną ar du puodelius, jei mažiau žmonių ketina gerti arbatą. Neišjungti kompiuteriai ar į visas rozetes sukišti krovikliai irgi daro įtaką energijos suvartojimui. Supraskime, kad, kalbant apie energijos taupymą, visos smulkmenos yra reikšmingos.

Vytarai, apkeliavote kone visą pasaulį – ar pastebite kuriose šalyse daugiausiai taupoma elektra?

– Visuomet patinka Skandinavijoje, kur yra aiškios taisyklės, o elektra taupoma visur – viešbučiuose, restoranuose, muziejuose ar kultūros įstaigose įrengiami automatiniai jungikliai. Tas pats Japonijoje – nors šalis technologiškai pažengusi, gausybė elektroninių įrenginių, elektra ten taupoma nuolat. Aliaskoje teko būti salose, kuriose elektra laidais paprasčiausiai negali patekti, ten statomos saulės elektrinės, elektra kaupiama akumuliatoriuose, todėl žmonėms tenka labai apskaičiuoti, kiek energijos galima suvartoti. Indijoje kai kurie viešbučiai naktį apskritai išjungia elektrą, juo labiau kad elektros ten reikia ne tik apšvietimui, bet ir orą vėsinantiems oro kondicionieriams. Čilėje, Argentinoje elektra yra brangus dalykas, nes dėl kalnuotų vietovių sunku išvedžioti laidus, todėl daug kur girdi birbiančius elektros generatorius. Apskritai, daugelis šalių suvokia, kad elektros energija yra tarsi rimta valiuta, ją reikia saugoti ir stengtis neišlaidauti.

Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams?

– Linkiu mums visiems būti sąmoningiems ir atsakingiems. Džiaukimės tuo, ką turime, bet tuo pačiu metu galvokime ne tik apie save, bet ir apie aplinką, kuri mus supa. Žemės ištekliai nėra begaliniai, taigi, iškastiniu kuru gaminama elektra kainuoja mums dvigubai ar trigubai daugiau. Pirma, sumokame kainą už sunaudotą elektros energiją, antra, eikvojame senkančius anglies ar dujų išteklius, kurie neatsistato, trečia, prisidedame prie augančio planetos užterštumo. Todėl dėkime pastangas ir elkimės taip, kad mūsų vaikams ir anūkams ateityje netektų blogu žodžiu minėti savo protėvių.

Ačiū!

Reklama

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite