Angle down Atgal

Vyriausybė spręs, ar kitąmet MMA pakelti iki 607 eurų

Vyriausybė trečiadienio posėdyje svarstys, ar nuo kitų metų didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 607 eurų. Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) perspėja, kad toks didinimas neatitinka esamos ekonominės verslo situacijos.

Siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinti 607 eurų MMA vietoje dabar nustatytos 555 eurų (didinama 52 eurais arba 9,37 proc.) ir 3,72 eurų minimalųjį valandinį atlygį vietoj dabar nustatyto 3,39 eurų (didinama 0,33 eurų arba 9,73 proc.).

MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis tokiu atveju Lietuvoje būtų 47,5 proc. (ES svyruoja nuo 45 proc. iki 51 proc.). MMA padidinimui, skaičiuojama, prireiktų apie 17 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Trišalės tarybos gegužės 28 d. posėdyje buvo fiksuotos skirtingos socialinių partnerių nuomonės: darbdavių atstovai laikėsi pozicijos, kad MMA galima kelti iki 580 eurų, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai – iki 607 eurų.

Kaip teigiama Vyriausybės pažymoje, projektas derintas su Finansų ministerija, kuri pastabų neturėjo, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri darbo tvarka nurodė, kad pastabų neturi, ir Lietuvos savivaldybių asociacija, kuri išvados nepateikė.

Išvadas pateikė Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ (pritarė), Lietuvos pramonininkų konfederacija (nepritarė, nes toks didinimas neatitinka esamos ekonominės situacijos verslo aplinkoje) ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Pastarasis nepritarė ir atkreipė dėmesį, kad tarptautinės organizacijos perspėja dėl spartaus atlyginimo augimo, sulėtėjusio darbo produktyvumo augimo ir dar 2016 m. rekomendavo pristabdyti MMA didinimą.

Be to, LLRI nuomone, MMA didinimas ypač neigiamai atsilieps mažai pelningoms, prastesnėje finansinėje padėtyje esančioms, ar santykinai daug MMA uždirbančių žmonių įdarbinančioms įmonėms (pavyzdžiui, kurioms reikia daugiau nekvalikfikuotos darbo jėgos.

Taip pat LLRI nuogąstauja, kad dėl padidėjusių darbo užmokesčio sąnaudų gali būti sudėtinga į darbo rinką patekti jaunimui ar žemos kvalifikacijos darbuotojams, gali sulėtėti nedarbo lygio mažėjimas, didėti dirbančiųjų šešėlinėje darbo rinkoje skaičius, didėti prekių ir paslaugų kainos.

Lietuvoje apie 156 tūkst. darbuotojų gauna MMA ir mažiau, iš jų biudžetinėse įstaigose – apie 28 tūkst.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite