Vyriausybė pritarė gydymo įstaigų tinklo reformos projektui

Vilnius
LSMU nuotr.
Reporteris Edita Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Vyriausybė trečiadienį pritarė gydymo įstaigų tinklo reformos projektui, numatančiam esminius pokyčius regioninėse gydymo įstaigose. Vyriausybei patvirtinus reformos projektą, dėl to dar turės apsispręsti Seimas.

Kaip teigiama Arūno Dulkio vadovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtame projekte, šiomis reformomis siekiama užtikrinti kokybiškų ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties.

„Sistema, kaip matote, nuolat dirba, bet visi yra nuolat nepatenkinti. Daug ligoninių, bet mirtingumas didelis, gyvenimo trukmė trumpesnė nei kitose ES valstybėse, sveikatos sutrikimus, kuriuos galėtų pagydyti šeimos gydytojai ar specialistai ambulatoriškai, sprendžiame ligoninėse, tai, neabejoju, kad reikėjo šitų pokyčių jau anksčiau“, – trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo A. Dulkys.

SAM parengtame pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad dabartinė sveikatos priežiūros sistema neveikia taip, kaip turėtų veikti dėl per ilgą laiką nepakitusių vadybos sprendimų, pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo ir demografinės padėties. Pažymima, kad nepakankamą sveiktos priežiūros atsparumą grėsmės ir krizėms atskleidė ir COVID-19 pandemija.

„Pandemijos metu kilęs papildomas spaudimas sveikatos sistemai dar labiau išryškino struktūrinius iššūkius, ypač susijusius su sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimu. Atsirado būtinybė sutelkti turimus išteklius, kurių reikia dabartinei krizei įveikti ir sveikatos sistemos atsparumui ateityje padidinti“, – rašoma SAM aiškinamajame rašte.

Ministerija tvirtina, kad pagrindinis reformos principas yra tai, kad kuo daugiau būtų teikiama ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų mažinant stacionarinės pagalbos paslaugų teikimo krūvį.

Nurodoma, kad šia reforma ketinama sukurti gydymo įstaigų tinklą, kuris atsižvelgtų į geografinį prieinamumą pacientams ir paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą. Teigiama, kad esminių paslaugų teikėjų tinklas Lietuvoje dažnai vadinamas pertekline infrastruktūra, todėl jį būtina optimizuoti, gerinant paslaugų kokybę.

„Tinklinei pertvarkai reikės sudaryti bendradarbiavimo sutartis tarp savivaldybės pirminės arba antrinės sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos biuro ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Savivaldybės turi užtikrinti bazinį paslaugų paketą savo gyventojams, išnaudodamos ir valstybinių, ir privačių įstaigų potencialą, todėl bendradarbiavimo sutartys galės būti sudaromos su visomis savivaldybės teritorijoje veikiančiomis įstaigomis“, – teigiama aiškinamajame projekto rašte.

Projekte taip pat numatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija nustatytų bazinį medicinos paslaugų paketą, kuris būtų privalomas visoms gydymo įstaigoms.

Taip pat planuojama savivaldybėse steigti sveikatos centrus. Tokių įstaigų tikslas būtų kartu su savivaldybės gydytoju koordinuoti paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpintis, kad paslaugų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų. Dėl savivaldybės sveikatos centro steigimo savivaldybės spręstų pačios, nes, kaip akcentuojama projekte, neplanuojamas privalomas savivaldybių sveikatos centrų steigimas.

Reformą paskatino ir prasta situacija sveikatos priežiūros sistemoje

Kaip teigia SAM, siekį reformuoti gydymo įstaigų tinklą lėmė prasti Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo rodikliai. Kaip priežastis pradėti reformą įvardinama ir sveikatos priežiūros paslaugų fragmentacija – esą nėra asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros integracijos savivaldoje.

Taip pat teigiama, kad vienas iš reformas paskatinusių veiksnių yra nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybės užtikrinimas. Anot ministerijos, šiuo atžvilgiu egzistuoja ir teritoriniai netolygumai.

Galiausiai kaip problemos, kurias sistemiškai reikia spręsti, įvardijamas netolygus žmogiškųjų išteklių pasiskirstymas bei kompetencija, pacientų laukimo eilėse problema.

Ministerija užsimojusi, kad šis tinklas būtų sukurtas nei ilgiau nei per 5 metus.

ELTA