Angle down Atgal

Vyriausybė diskutuos dėl jungtinės veiklos sutarčių kartu gyvenantiems asmenims

Vyriausybė posėdyje trečiadienį diskutuos dėl galimybės kartu gyvenantiems asmenims santykius reglamentuoti jungtinės veiklos sutartimis.

Seime šiuo metu svarstomos grupės „valstiečių“ ir dviejų konservatorių pateiktos Civilinio kodekso pataisos, kad kartu gyvenantys arba bendro turto turintys asmenys galėtų sudaryti jungtinės veiklos sutartis. Pagal projektą, sutartį sudaryti galėtų visi pilnamečiai asmenys, kurie gyvena kartu: skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt. Siūloma, kad tokia sutartis gali būti žodinė ar numanoma iš asmenų veiksmų, t. y. bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo, tačiau gali būti sudaroma ir raštu, o norint panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, privaloma notarinė forma. Tokią sutartį sudarę asmenys taip pat galėtų gauti informaciją apie vienas kito sveikatos būklę, nemokėtų kai kurių mokesčių.

Vyriausybės išvados projektą rengusi Teisingumo ministerija teigia, kad jungtinės veiklos institutas pagal savo prigimtį nėra skirtas kartu gyvenančių asmenų santykiams reglamentuoti, tokios sutartys priskiriamos prie komercinio bendradarbiavimo formų.

„Bendras gyvenimas nėra tam tikri veiksmai jungtinės veiklos prasme, o susitarimas dėl bendro gyvenimo negali būti laikomas bendra veikla ir jai būdingų tikslų siekimu“ – sakoma išvados projekte.

Viena iš Seime registruotų pataisų iniciatorių „valstietė“ Agnė Širinskienė pabrėžia, kad jungtinės veiklos sutartys nėra partnerystės, kaip šeimos santykių, įteisinimas.

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

„Šitomis normomis galėtų naudotis ir asmenys, kurie gyvena partnerystėje dėl to, kad myli vienas kitą, ar tai būtų vyro ir moters bendro ūkio vedimas, ar tos pačios lyties asmenų bendro ūkio vedimas. Lygiai taip pat šitomis normomis gali pasinaudoti ir tie asmenys, kurie dėl visiškai kitų priežasčių gyvena kartu, pavyzdžiui, dvi draugės nusipirkusios bendrą namą, nes joms taip patogiau ar dėl to, kad sudėjusios lėšas galėjo tą būstą įsigyti“, – pristatydama projektą Seimo salėje pavasarį aiškino A.Širinskienė.

Anot jos, minėtos Civilinio kodekso pataisos nesukuria prielaidų sukurti šeimos teisinių santykių. „Valstietė“ akcentavo, kad siūloma reguliuoti tik turtinius santykius.

Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite