Angle down Atgal

Vyriausioji rinkimų komisija siūlo atsisakyti agitacijos ribojimų per rinkimus

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siūlo atsisakyti agitacijos ribojimo per rinkimus, grįžti prie dviejų dienų išankstinio balsavimo, nebereikalauti popierinių dokumentų, o bet kokį rinkėjų papirkimą pripažinti šiurkščiu pažeidimu.

Tokius įstatymų pakeitimus VRK siūlo savo veiklos ataskaitoje, įvertinusi trejų šiemet vykusių rinkimų – savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento – praktiką.

Kelia agitacijos draudimo klausimą

Vienas svarstymui teikiamų siūlymų yra agitacijos draudimo atšaukimas. Šiuo metu Lietuvoje įstatymai draudžia rinkimų agitaciją iki jų likus 30 valandų ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus iki draudimo iškabintą išorinę politinę reklamą.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė sako, kad dėl socialinių tinklų specifikos vargiai įmanoma sukontroliuoti juose skleidžiamą politinę reklamą, taip pat kelia klausimą dėl skirtingų agitacijos sąlygų per išankstinį balsavimą ir rinkimų dieną.

„Šioje vietoje mes galvojame ir apie socialinius tinklus. Socialiniuose tinkluose skelbiama ypač daug politinės reklamos ir agitacijos draudimo laikotarpiu, komisija nėra pajėgi sugaudyti kiekvieną politinės reklamos atvejį“, – BNS komentuodama siūlymus sakė VRK vadovė.

Anot jos, taip pat kyla klausimas, ypač iki penkių dienų ištęsus išankstinį balsavimą, dėl skirtingo agitacijos reguliavimo: per išankstinį balsavimą ribojimų nėra, o rinkimų dieną bei išvakarėse – draudžiama viskas.

„Diskutavome su komisijos nariais, ypač kai išankstinis balsavimas vyko penkias dienas, tuo laikotarpiu galima rinkimų agitacija, o rinkimų dieną lyg ir viskas taip pat vyksta, bet agitacija draudžiama. Tai reikėtų arba tuos dalykus suvienodinti, arba išvis atsisakyti agitacijos draudimo ir palikti tik agitacijos draudimą balsavimo patalpoje ir aplink ją“, – sakė VRK pirmininkė.

Politologas: siūlymas – logiškas

Vilniaus universiteto politologas Mažvydas Jastramskis sako sutinkantis su VRK argumentacija, kad agitacijos draudimas tampa sunkiai įgyvendinamas, o ir mažai logiškas.

„Aš sutikčiau su VRK argumentacija, kad žiūrint iš praktinio požiūrio taško tas draudimas tampa gana tuščias, sunkiai įgyvendinamas, turint omenyje socialinius tinklus, ir kartais labai sudėtinga pamatyti, kur yra asmeninė žmogaus nuomonė, o kur reklama, agitacija“, – BNS sakė M. Jastramskis.

Politologas taip pat teigė nematantis priežasčių, kodėl rinkimų agitacija neturėtų būti leidžiama iki pat rinkimų pabaigos.

„Mažokai logikos leisti visą rinkimų laikotarpį reklamą, partijoms skirti laiką diskusijų laidose, o dvi dienas būtent prieš rinkimus negalima. Turint omenyje, kad vienas demokratijos pagrindinių elementų yra laisvi, sąžiningi, konkurencingi rinkimai, tegu konkurencija vyksta iki rinkimų dienos“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Pasak L. Matjošaitytės, kitose valstybėse agitacijos klausimai reguliuojami įvairiai: kai kuriose yra vadinamasis tylos laikotarpis, agitacijos draudimas, kai kuriose – ne.

VRK pirmininkės vertinimu, svarbiausia užtikrinti, kad visa politinė reklama būtų deklaruota bei apmokėta iš teisėtų šaltinių. Įstatymai riboja tiek didžiausias galimas kampanijos išlaidas, tiek aukas.

„Yra ir „tylos laikotarpis“ – 24 valandos iki rinkimų, ne 30 valandų, kaip mes turim, yra tokių valstybių kaip Didžioji Britanija, kur rinkimų dieną galima ir prie apylinkės dalyti lankstinukus“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

„Svarbiausia, kad visa reklama būtų deklaruota, apskaityta, nurodyta finansinėse ataskaitose ir apmokėta iš teisėtų šaltinių“, – pažymėjo VRK vadovė.

Siūlo dviejų dienų išankstinį balsavimą

VRK ataskaitoje taip pat siūloma grįžti prie dviejų dienų išankstinio balsavimo – jis buvo ištęstas iki penkių dienų per gegužės mėnesį vykusius prezidento, Europos Parlamento rinkimus bei referendumus. Seime taip pat svarstomas siūlymas iki penkių dienų pratęsti išankstinį balsavimą Seimo rinkimuose.

Anksčiau visuose rinkimuose iš anksto balsuota dvi dienas – trečiadienį ir ketvirtadienį.

Pasak VRK vadovės, rinkimų komisijų nariams sudėtinga išeiti iš savo tiesioginio darbo tokiam laikotarpiui, ypač privačiame sektoriuje, be to, jie praranda atostogas.

„Mes diskutavome su komisijų nariais po prezidento rinkimų, jie išsakė pageidavimą dirbti trumpesnį laiką balsuojant iš anksto, nes žmonėms iš savo pagrindinio darbo reikia išeiti atostogų, kuomet reikėjo išeiti du kartus po penkias dienas, tai yra dešimt darbo dienų, jie prarado pusę atostogų, ir iš tiesų žmonės jaučia skriaudą“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

„Sudėtinga su darbdaviu suderinti, kad jis išleistų penkių dienų atostogų, o po poros savaičių – dar penkių dienų atostogų. Jeigu dar viešajame sektoriuje lanksčiau į tai žiūrima, privačiame sektoriuje žmonės susiduria su dideliais rūpesčiais“, – tvirtino VRK vadovė.

Dar vienas iš siūlymų yra atsisakyti popierinių dokumentų: kandidatai pareiškinius dokumentus rinkimų komisijoms teiktų tik elektroniniu būdu, taip pat būtų galima atsisakyti ir savivaldybės tarybos mandato.

Komisija taip pat mato pagrindą nustatyti užstatą referendumo iniciatyvinėms grupėms. Jos pinigus atgautų tik surinkusios tam tikrą skaičių parašų, pavyzdžiui, 20 proc. nustatyto skaičiaus.

Pasak VRK, tai leistų užkardyti galimus piktnaudžiavimo atvejus, kai referendumo iniciatyva registruojama numanant, kad ji nesulauks visuomenės pritarimo, būtų sutaupytos lėšos parašų rinkimų lapų spausdinimui, privalomiems debatams eteryje.

Dėl veiksmingesnės rinkėjų papirkimo prevencijos siūloma įtvirtinti, kad rinkėjų papirkimas visais atvejais yra laikomas šiurkščiu rinkimų įstatymo pažeidimu.

Be to, VRK nuomone, visi vienmandatėse apygardose kandidatuojantys asmenys turi būti laikomi tik savarankiškais politinės kampanijos dalyviais – šiuo metu jie gali būti atstovaujami partijos.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite