Vos mėnuo oro taršos gali pakenkti jūsų mąstymo gebėjimams

Pasaulis
Unsplash.com nuotr.
Reporteris Agnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Puikiai žinoma, kad oro tarša yra viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, tačiau kur kas mažiau suvokiamas jos poveikis žmonių mąstymo gebėjimams.

Nors daugelyje tyrimų buvo nustatyta, kad tarša gali pakenkti kognityvinei veiklai, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, tačiau beveik visi jie nagrinėjo ilgalaikės taršos poveikį.

Naujasis tyrimas atskleidė poveikį, kuris gali būti pastebimas per stulbinančiai trumpą laikotarpį ir esant taršos lygiams, kurie anksčiau buvo laikomi beveik nekenksmingais, rašo iflscience.com.

Ryšys tarp kietųjų dalelių ore ir plaučių ligų nėra sunkiai pastebimas, tačiau mažiau akivaizdi yra to sąsaja su mūsų mąstymo procesais.

Nepaisant to, jau ankstesni tyrimai parodė, kad po daugybės metų laikotarpio oro tarša yra siejama su demencija ir net gali sukelti smegenų susitraukimą.

Dr. Xu Gao iš Pekino universiteto norėjo išsiaiškinti, ar būtų galima aptikti daugiau tiesioginio poveikio. Tyrimo, pavadinto „Veterans Affairs Normative Aging Study“, metu, per mėnesio laikotarpį (28  dienas) Gao komandos nariai kelis kartus aplankė 954 baltosios rasės vyrus iš Bostono, kurių vidutinis amžius siekė 70 metų.

Vyrų buvo paprašyta atlikti du gebėjimo atsiminti ir protavimo testus: visuotinės kognityvinės funkcijos testą ir trumpą protinės būklės tyrimo testą (angl. Mini–Mental State Examination (MMSE)).

Gao ir bendraautoriai sulygino vyrų rezultatus su PM2.5 (dalelių, kurių diametras yra 2.5μg ar mažesnis) lygiais, vyravusiais tuo metu ir ankstesnėmis savaitėmis.

Net ir tokiais trumpais laikotarpiais, taršos lygiai darė žymų poveikį vyrų rezultatams abiejuose testuose. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad žala nustatyta žemiau 10 μg m-3 lygio, kuris yra plačiai laikomas saugiu.

Palyginimui, prieš pandemiją Indijoje vidutinė kietųjų dalelių koncentracija buvo 65 μg m−3 ir daugelyje miestų buvo dar didesnė, tuo tarpu didesnėje pasaulio dalyje ši situacija blogėja.

Net ir daugelis turtingųjų valstybių, kur pastaraisiais dešimtmečiais tarša mažėja dėl dedamų pastangų švarinant orą, vidutiniai lygiai yra maždaug arba virš taško, kuriame tyrimo metu buvo nustatyta, kad prasideda žala.

Jei kietųjų dalelių poveikis smegenims nėra susijęs su lytimi ar rase, tuomet tai yra problema, kuri gali paliesti daugelį mūsų, o ne tik tuos, kurie gyvena ypač užterštose vietovėse.

Vis dėlto, Guo atradimai skelbia ne vien tik niūrias ir pražūtingas žinias. Be to, kad kai kuriuose regionuose mažėjančio taršos lygio potencialas gali atkurti žmonijos mąstymo galią, jis taip pat rado nepaprastai paprastą būdą sumažinti daromą žalą.

Vyrai, kurie vartojo nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (dažniausiai aspiriną), patyrė mažesnę kietųjų dalelių poveikio daromą žalą. Vertindami šiuos įrodymus autoriai mano, kad bent jau dalis PM2.5 daromos žalos kyla sukeliant neurouždegimą.

Oro taršos daroma žala mūsų mąstymo gebėjimams ne visuomet yra tokia maža, kad ją būtų sunku nustatyti.  Ankstesnio tyrimo metu išsiaiškinta, kad vyresni žmonės, veikiami aukštomis PM2.5 koncentracijomis, darbo atminties testų metu padarė 50 procentų daugiau klaidų, nei tie, kurie kvėpuodavo švaresniu oru.

Gismeteo.lt