Visų šventųjų dienos išvakarėse pagerbtas išėjusiųjų į amžinybę atminimas
Spalio 31-ąją, Visų šventųjų dienos išvakarėse, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius bei administracijos direktorius Ramūnas Keršys aplankė Zarasų miesto kapinėse palaidotų garsių visuomenės veikėjų ir rajono savivaldybėje dirbusių darbuotojų kapus. Uždegdami ant kapų žvakes ir padedami gėles, jie pagerbė Zarasų krašto šviesuolio, gydytojo, antropologo, kultūros bei švietimo puoselėtojo Domininko Bukonto, daugiau nei šimto žinomų ir nežinomų 1919-1923 m. žuvusių kovotojų už Lietuvos Nepriklausomybę karių – savanorių, Zarasų rajono savivaldybės tarybos nario, gydytojo chirurgo Leonardo Bernatonio bei rajono Savivaldybėje ir administracijoje dirbusių darbuotojų atminimą.
Foto galerija:
mid-news-zrs-453-dsc-3009-large.jpg
mid-news-zrs-971-dsc-3014-large.jpg
mid-news-zrs-306-dsc-3032-large.jpg
mid-news-zrs-189-dsc-3034-large.jpg
mid-news-zrs-375-dsc-3044-large.jpg
mid-news-zrs-972-dsc-3025-large.jpg
mid-news-zrs-980-dsc-2989-large.jpg
Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena – bažnytinė šventė. Šią dieną pagerbiami šventieji, kurių paminėjimui nėra numatytos konkrečios dienos liturginiame kalendoriuje. Pirmą kartą Visų Šventųjų šventė buvo pradėta švęsti IVa. kaip Visų Kankinių diena. Pradžioje tai buvo atskirų bažnyčių, bendruomenių, bet ne visiems krikščionims privaloma šventė. Visų Šventųjų dieną į liturginį kalendorių įvedė popiežius Bonifacas IV, VIIa. pradžioje. Ši šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais.
Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldžiamasi. Visų Šventųjų diena turėjo ypatingą prasmę. Manyta, kad tą dieną gimęs kūdikis, suaugęs būdamas šermenyse, matysiąs vėles. Pagal šios dienos orą spėti žiemos ir pavasario orai. Sakoma: „Visi Šventi su ledu, Šventas Jurgis su lapu“. Lietuvoje lapkričio mėnuo senovėje buvo vadintas gruodiniu, lapkrėsiu, vėliniu, spaliniu, vilkų. Taigi, lapkričio 1 d. Romos katalikų bažnyčia jau nuo seniai skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur – ne darbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 metais vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta poilsio diena. Vėlinės – minėtina švente (darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d.
Vėlinių dieną pasaulio katalikai meldžiasi už savo brangius mirusius gimines, į amžinybę iškeliavusius dvasiškai artimus žmones ir už tuos, kurių jau niekas nebeprisimena žemėje, bet kurių vardai įrašyti pas Viešpatį amžinojo gyvenimo knygoje.
Apie visų mirusiųjų atminimą imta kalbėti VII amžiuje, o X amžiaus pačioje pabaigoje (998 m.) Cluny (Prancūzija) benediktinų vienuolyno abatas visų jam priklausančių vienuolynų kalendoriuje pažymėjo lapkričio 2 dieną, kaip maldos už visus jau mirusius jų vienuolijos narius dieną. Šis pavyzdys paplito po skirtingas Europos bažnyčias bei vienuolynus ir 1311 m. Vėlinių šventė jau oficialiai buvo įvesta į Katalikų Bažnyčios liturgiją.
Apie 1400 m. Vytautas Didysis benediktinus įkurdino Senuosiuose Trakuose. Tikėtina, kad jie, atsikeldami į Lietuvą (t. y. jau nuo pat Lietuvos krikšto), atsinešė ir katalikišką Vėlinių šventę.
Zarasų rajono savivaldybės informacija
