Angle down Atgal

Visos dienos mokykla. Ką joje būtina tobulinti?

Pernai pasiūlytas projektas, kurio metu mokyklos nemokamai užimtų ir ugdytų auklėtinius visą darbo dieną, sulaukė nemažai dėmesio. Ekspertų teigimu, šis Visos dienos mokyklos (VDM) modelis, taikomas daugelyje šalių, padeda užtikrinti švietimo prieinamumą, socialinę integraciją, vaikų užimtumą, tėvų darbo suderinamumą bei prisideda prie mokykloje besimokančių priešmokyklinio – pagrindinio ugdymosi pakopų mokinių ugdymo(si) kokybės. Vis dėlto, Šiaulių universiteto Edukologijos magistro studijų studentės Živilės Mizgerienės atliktas tyrimas atskleidė ir šio modelio trūkumus bei įgyvendinimo tobulinimo galimybes.

„Gilindamasi į teorinius VDM modelio įgyvendinimo procesus, siekiau atskleisti šio tipo mokyklos sampratos, jos privalumų ir trūkumų aspektus, domėjausi šio modelio įgyvendinimo patirtimi mūsų šalyje ir užsienyje, kur tokio tipo mokyklos nėra naujas reiškinys švietimo sistemoje“, – tikina nedidelėje rajono mokykloje dirbanti Ž. Mizgerienė, baigiamojo darbo temą siejusi su kaimo mokyklų problematika.

VDM pripažįstama kaip patraukli vaikui, užtikrinanti jo lygias teises į švietimą ir pagalbą, priemonė. Tai taip pat veiksminga priemonė, reaguojant į socialinius bei visuomeninius, struktūrinius šeimos pokyčius, socialinę nelygybę ir nelygias švietimo galimybes užtikrinant vaiko gerovę. Vis dėlto, Ž. Mizgerienės įsitikinimu, Lietuvoje šio modelio įgyvendinimas dar nėra pakankamai gerai išplėtotas. Vis dar nėra aišku, kaip valstybė turi prisidėti prie programos įgyvendinimo. Daug diskusijų kelia maitinimo, pavėžėjimo klausimai. Dar daugiau diskusijų kyla ir dėl to, kad Lietuvai trūksta teisinio reglamentavimo, kuris nusakytų aiškias metodines gaires, kaip turėtų būti vykdoma VDM, koks turėtų būti jos turinys, formos, mokymo metodai.

„Rengdama magistro darbą domėjausi, kokiomis formomis, būdais įgyvendinamas VDM modelis pasirinktoje kaimo mokykloje, kaip šio tipo mokykla padeda užtikrinti kaimo, rajonų vaikų švietimo prieinamumą, socialinę integraciją, užimtumą, ugdymo kokybę, kaip atliepia dirbančių tėvų poreikius ir panašiai“, – vardija magistrantė.

Tėvų apklausa parodė, kad jie VDM supranta kaip nemokamą mokyklą, kurioje sudarytos sąlygos vaikams atlikti namų darbus, teikiamos socialinės paslaugos, sudarytos galimybės papildomam akademinių žinių gilinimui.

„Tokioje mokykloje darbo pradžia prasideda 8 val. ir baigiasi 17 val., kas labai aktualu dirbantiems tėvams. Labiausiai tėvus tenkina saugi, vaikų ugdymui tinkanti edukacinė aplinka ir tokios paslaugos kaip mokinių priežiūra, mokinių pavėžėjimas, namų ruoša, neformaliojo švietimo veiklos ir psichologo konsultacijos. Tyrime dalyvavę tėvai tobulinant šį modelį siūlo daugiau dėmesio skirti vaikų maitinimui, glaudesniam tėvų, pedagogų, mokinių ir socialinių partnerių bendradarbiavimui, poilsio erdvių kūrimui, socialinių/gyvenimo įgūdžių ugdymui bei įvairesnėms popamokinėms veikloms“, – atskleidžia Ž. Mizgerienė.

Atlikus pedagogų apklausą paaiškėjo, kad absoliuti dauguma VDM dirbančių pedagogų ją vertina teigiamai. Pedagogų nuomone, vaikai noriai lanko tokio tipo mokyklą, o toks mokyklos modelis yra naudingas ne tik vaikams, bet ir mokinių tėvams, mat prioritetas teikiamas mokinių saugumui ir užimtumui. Mokykla tampa kur kas patrauklesnė, nes veikia neformaliojo ugdymo skyriai, kas kaimo mokyklose yra itin aktualu atliepiant šiuolaikinius vaikų poreikius. Vis tik, nors pedagogai pabrėžia tokio modelio veiksmingumą, jis turi ir minusų. Viena silpniausių jo pusių – finansavimas.

„Finansų trūkumas neretai turi įtakos reikalingų ugdymo priemonių stygiui bei naujų erdvių įrengimui. Dabartinis mokyklos finansavimas netenkina pedagogų ir dėl darbo užmokesčio. Pedagogų nuomone, turėtų būti atskiras šio modelio mokyklos finansavimas. Jis užtikrintų tinkamą darbo užmokestį mokykloje dirbantiems specialistams bei įgalintų sukurti palankesnes sąlygas kokybiškam vaikų ugdymui. Pedagogai taip pat mano, kad įgyvendinant VDM modelį, būtina aktyviau bendradarbiauti su socialiniais partneriais, labiau atsižvelgti į individualių gebėjimų ugdymą, daugiau dėmesio skiriant gabiems ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams“, – kalba Ž. Mizgerienė.

Mokinių apklausa parodė, kad daugumai vaikų patinka lankyti VDM dėl joje teikiamos mokytojų pagalbos, sudaromų galimybių atlikti namų užduotis, sąlygų meninei – kūrybinei veiklai ir kitiems neformaliojo ugdymo užsiėmimams bei žaidimams su draugais. Nepaisant to, mokiniai pripažįsta, jog kol kas mokykloje trūksta didesnio būrelių pasirinkimo, žaidimų ir sporto inventoriaus, poilsio kambario, norėtų ir geresnio maitinimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite