Visagino bendruomei rūpi, kaip sudrausminti netinkamai besielgiantį vaiką

Utena
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

„Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, kurių darbas yra susijęs su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, matydami vaiką, nesilaikantį visuotinai pripažintų elgesio normų, pažeidžiantį kitų asmenų teises ir laisves ar viešąją tvarką, privalo patys nedelsdami imtis tinkamų veiksmų sudrausminti vaiką,“ – tarpinstituciniame pasitarime Visagine akcentavo Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Gaigalienė.

Kas ir kaip gali drausminti vaikus, kurie ugdymo įstaigose ar kitose viešose vietose vartoja necenzūrinius žodžius, mušasi, šaiposi iš draugų ar kitokiu netinkamu elgesiu pažeidžia visuotinai pripažintas elgesio normas, – visa tai buvo sprendžiama Visagino įstaigų, dirbančių su vaikais, jaunimu ir šeimomis, tarpinstituciniame pasitarime, kuriame aktyviai dalyvavo ir vaiko teisių apsaugos specialistai.

Vaiko teisių gynėjai informavo, kad, vaiką drausminant reikėtų parinkti jam suprantamus žodžius, būtinai paaiškinti, kokios laukia pasekmės, jeigu ir toliau elgsis netinkami. Vaiką drausminant, jokiu atveju negalima naudoti fizinio, psichologinio ar kitokio pobūdžio smurto. „Nepavykus vaiko sudrausminti, pirmiausia būtina informuoti tėvus (jeigu jie yra žinomi), o tik tėvų nesuradus, – informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių arba policiją. Taigi, mokykloje sustabdyti netinkamai besielgiantį vaiką, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kiekvienas ugdymo įstaigos darbuotojas“, – sakė vedėja I. Gaigalienė.

Vedėja I. Gaigalienė priminė, kad nuo 2019 metų pavasario LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra patikslintas smurto prieš vaiką apibrėžimas: „Smurtas prieš vaiką ir fizinės bausmės buvo ir yra negalimi. Psichologinis smurtas įeina į smurto sąvoką, bet patikslinama, kad psichologiniu smurtu nelaikomas tinkamas ir pagrįstas vaiko žinių ir gebėjimų vertinimas bei kiti vaiko normalios raidos vystymuisi įvertinti skirti veiksmai. Nepriežiūra taip pat įeina į smurto sąvoką, bet patikslinama, kad skurdas dėl objektyvių priežasčių negali būti laikomas nepriežiūra“.

„Kiekvienoje savivaldybėje yra šeimų, patiriančių emocinių, psichologinių ar kitų sunkumų, tačiau stengtis sukurti aiškų planą, kaip kiekvienai jų padėti, galima tik palaikant glaudžius ryšius tarp savivaldybės ir valstybės įstaigų. Aktyvi, draugiška Visagino bendruomenė gali užtikrinti ne tik saugią aplinką vaikams, bet ir pasirūpinti, kad nebūtų pažeidžiamos jų teises“, – pasitarime sakė vedėja I. Gaigalienė.

Anot jos, suformuoti bendrą praktiką savivaldybėje dėl koordinuotai teikiamų paslaugų – vienas svarbiausių nūdienos iššūkių: „Esu tikra, kad aiški darbo praktika ateityje padėtų dar operatyviau ir kokybiškiau bendradarbiauti vaikų ir jų šeimų labui, užbėgti už akių vis dar pasitaikantiems skaudiems atvejams, kuomet nukenčia mažiausieji“.

Kiek anksčiau rūpimais vaiko teisių apsaugos klausimais Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus parapijos namuose Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė prie apskrito stalo kalbėjosi su aktyviais bendruomenės nariais – mamomis ir tėčiais, auginančiais vaikus, bei šios parapijos dvasininkais.