Į Etaplius.lt klausimus maloniai sutiko atsakyti Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys Virginijus Kacilevičius.

Kas aš? Gimiau gražiausiame Žiemgalės krašto kampelyje ant ledynmečio sustumto kalvagūbrio esančiame miestelyje. Miestelio pavadinimas Linkuva. Vaikystė prabėgo mokyklos ir viešojoje bibliotekose, Linkuvos, Guostagalio kultūros namų scenose, miestelio gatvėse, draugų namuose ir kiemuose, klajojant aplinkinių miškų takeliais. 1975 metais, baigęs vidurinę mokyklą, įstojau mokytis į Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą. Jau nuo aštuntos klasės žinojau –noriu būti ir būsiu miškininkas. Penkeri miškų fakultete pralėkę metai buvo labai intensyvūs, jaunatviškai veržlūs, suteikė daugybę profesinių žinių, suformavo mano pasaulėžiūrinius ir vertybinius gyvenimo principus. Mokslas sekėsi , tad baigęs visą miškų inžinieriaus mokymosi kursą , buvau raginamas pasilikti Kaune ir darbuotis mokslo tiriamojoje srityje. Pasirinkau tėviškę ir jos miškus. Gavau paskyrimą į gimtinę , į Linkuvos girininkiją. Bet ten tuo metu užteko specialistų, tad savo darbinę biografiją pradėjau Pakruojo miškų ūkyje gamybos meistru. Po kelių darbo Pakruojo, Pušaloto miškuose metų , buvau pakviestas dirbti įvairiose rajono tuometės valdžios įstaigose. Nuo 1991 metų iki paskyrimo Pakruojo rajono mero pavaduotoju 2019 metų pavasarį darbavausi Pakruojo miškų urėdijoje. 23 metus - Linkuvos girininku, 6 metus - vyriausiuoju miškininku, nuo 2018 metų – Pakruojo girininkijos girininkas. Esu laimingas dėl to, kad mano gyvenimo dienos nėra rutininės, ne vien ,, darbas- namai-darbas“. Domiuosi dainuojamąja poezija, fotografija, dalyvauju Linkuvos, rajono kultūriniame gyvenime. Turiu dvi dukras, du sūnus. Žmona Danutė.

Kada paskutinį kartą?

- žiūrėjote į žvaigždes?

Jei tamsta žiūri į savo ranką, koją, į kitą žmogų, gėlę, į savo kavos puodelį ar gitarą – tu iš esmės žiūri į žvaigždes, nes visa ko pradžia ir esybė – po didžiojo sprogimo gimę elementariosios dalelės, helio ir vandenilio atomai, kurie davė pradžią ir žvaigždėms, ir žemei bei jos gyventojams. Kas paneigs, kad atomai, kurie yra tavo kairės rankos statybinė medžiaga yra iš vienos žvaigždės, o dešinės – visai iš kitos...

Domiuosi pasaulio, visatos atsiradimo teorijomis, tad aukštyn galvą pakeliu gana dažnai.

- lipdėte sniego senį?

Visai pavykusį, didelį, su spalvotais ,,guzikais‘‘ bei morkine nosimi besmegenį su sūnumi kieme įkurdinome praėjusį sausį...

- padėjote kitam?

Aš iš tiesų džiaugiuosi, kad mano dabartinė veikla savivaldybėje didele dalimi yra padėti kitam.

- ką nors pasodinote?

Per tris dešimtis metų savo krašto miškuose pasodinau ne vieną hektarą miško.

- sportavote?

Sportu to gal ir nevadinčiau, bet ,, pas Žaną“ Extrym Gym klube Pakruojyje buvau vakar ( rekomenduoju, pakruojiečiaiJ ). Esu klubo narys.

- verkėte?

Ašarų nesigėdinu. Bet su amžiumi jautriosios jausmų stygos apsineša metų nuosėdomis, tad šis procesas darosi retesnis, nei jaunystėje.

- bučiavotės?

Bučiavau šiandien.

- nuoširdžiai juokėtės?

Nekenčiu nenuoširdaus juoko, šypsenų bei apsimestinių mandagumo frazių. Tad jei juokiausi šiandien- tai buvo nuoširdu.

- skaitėte knygą?

Šį rytą. Harari ,, SAPIENS. Glausta žmonijos istorija“.

- buvote kine?

Nebuvau amžinybę. Norėčiau geroje kino salėje peržiūrėti filmą ,,Sengirė“.

- atostogavote?

Gegužės pabaigoje buvau pas dukrą Maltoje.

- žaidėte su vaikais?

Paskutiniuoju laiku dažniausiai tenka žaisti su suaugusiais. Su vaikais žaidimas būna nuoširdesnis...

- čiuožėte pačiūžomis?

Septyniasdešimtaisiais ano amžiaus metais čiuožimas Linkuvoje buvo labai populiarus. Turėjom miestelio čiuožyklą, pilną vaikų klegesio, su prožektorių šviesomis ir iš garsiakalbių sklindančia muzika.

- buvote pas gydytoją, sirgote?

Sirgti ir būti pas gydytoją ne visai tas pats. Sirguliavau prieš pusmetį, į daktaro rankas buvau patekęs prieš trejetą metų. Gyvas, kaip matot.

- vėlavote?

Kai vyksti į susitikimą trise, ir vėluoji ne dėl tavęs priklausančių aplinkybių... Žiauru. Pikta. Nesolidu.

- jautėtės įsižeidęs?

Įsižeidžiu dažniau, nei norėtųsi. Gerai, kad tai trunka labai trumpai.

- įžeidėte kitą?

Stengiuosi neįžeisti. Kartais tai atsitinka visiškai nelauktai, netyčia, ypač jei pašnekovas į tavo žodžius sureaguoja neadekvačiai jautriai ar iškreiptai. Bet yra juk stebuklingas žodis – atsiprašau.

- buvote bažnyčioje?

Mano pasaulėžiūrą suformavo evoliucijos teorija, darvinizmas. Šiandien pirmenybę teikiu mokslo atrastoms tiesoms ir dėsniams. Tačiau ateistams savęs nepriskirčiau.

Į bažnyčią nueinu. Bažnyčioje vargonauja mano brolis, gieda dukra Marija.

- pagyrėte save ir džiaugėtės, kad esate naudingas politikas?

Girti save ir džiaugtis savimi? O čia normalu?