Magistrantūros studijų programos „Kultūra ir tapatybė“ studentų grupė iš Brėmeno aukštosios menų mokyklos dar 2018 metų balandį išvyko į Baltarusiją daryti fotografinio tyrimo. Jiems vadovavo profesoriai Andrea Rauschenbusch ir parodos atidaryme dalyvausiantis fotografinių tyrimų kelionės vadovas iš Brėmeno prof. Peteris Bialobrzeskis.

Po dvejų metų Minskas atrodo visiškai kitaip – nuo šių metų rugpjūčio 9 d. vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų čia kunkuliuoja iki šiol neregėto masto visuomenės protestai, kurių varomoji jėga yra moterys, o tikroji rinkimų laimėtoja Sviatlana Cichanouskaja rado prieglobstį Lietuvoje. Iki tol Baltarusija daugeliui atrodė tokia „pilkoji zona“ posovietinėje erdvėje, kur tai, kas vyksta dabar, tiesiog sunku ar net neįmanoma įsivaizduoti, sakoma Goethe‘s instituto Lietuvoje pranešime.

Goethe‘s institutas Lietuvoje šiandien mano esant prasminga atidžiau pažvelgti į prieš dvejus metus darytą fotografinę analizę.

„Žvelgiant į šiuos darbus tampa akivaizdu, kad fotografija visada turi du laiko sluoksnius. Pirmiausia svarbus fotografijos atsiradimo laikas ir su juo sietini kontekstai. O vėliau prisideda fotografiją žiūrinčiojo patirtys, interpretacijos, žinios bei išankstiniai nusistatymai. Taigi, šioje parodoje eksponuojami darbai šiandienos perspektyvoje yra praradę savo nekaltumą. Mums prieš dvejus metus Minskas atrodė tarsi muziejus po atviru dangumi, kuriame paraleliai egzistuoja stalinizmas ir vartotojiškumas“, – sako fotografinių tyrimų kelionei į Baltarusiją vadovavęs profesorius P. Bialobrzeskis.

Tai 10 individualių meninių pozicijų, iš kurių aštuonios yra fotografijos, o dvi – vaizdų ir teksto darbai. Jose rodomas šalies viešose erdvėse nuolat egzistuojantis militarizmas, kontrastuojantis su paprastų Baltarusijos piliečių kasdienybe, taip pat pogrindinė mokykla, siekianti išsaugoti baltarusišką kultūrą ir skatinanti savo mokinius laisvai mąstyti. Po Antrojo pasaulinio karo rekonstruotas Minsko miestas, kaip sovietinės architektūros vizija, dokumentuojamas šalia „agrarinių miestelių“ – kaimo gyvenviečių regionuose, kurie sudaro 90 procentų šalies teritorijos. Individualūs studentų tyrinėjimai pavadinti – „Fronto linijos“, „Fragmentai“, „Svajonių šalis“, „Aš ir kiti“, „Įsitikinimai“.

Eksponuojant parodą „MINSK МИНСК МІНСК“ Vilniuje buvo numatyta organizuoti studijų programos „Kultūra ir tapatybė“ studentų fotografinių tyrimų kelionę į Lietuvą, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ją teko nukelti į 2021 m., pažymi Goethe‘s institutas Lietuvoje.

ELTA