Vilniaus festivaliai namuose: ar tik prie ekranų, ar sulauksime ir gyvų renginių?

Vilnius
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Pastarąsias dvi savaites vyko 25-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris”. Tačiau jis vyko visai kitaip, nei įprasta. Dėl visą pasaulį užklupusios pandemijos šiam festivaliui vienam pirmųjų teko susidurti su neįtikėtinu iššūkiu – šalyje paskelbus karantiną ir užsidarius viešosioms erdvėms, reikėjo žaibiškai spręsti šiųmetinio festivalio likimą.

Festivalio komanda įveikė šį iššūkį ir sėkmingai pakeitė festivalio formatą – „Kino pavasario” filmai persikėlė į namų kino platformas, tapdami svarbiu kultūros šaltiniu šiais visuotinio buvimo namuose laikais. Kaip ir ankstesniais metais, po festivalio pratęsiamas daugiausia dėmesio sulaukusių filmų rodymas, padėsiantis žmonėms ir toliau prasmingai leisti laiką namuose.

O koks likimas laukia kitų Vilniuje rengiamų tarptautinių kultūros ir meno festivalių? Juk dauguma jų priklauso scenos menų sritims, kurių svarbiausia vertybė, turinys ir esmė – gyvi pasirodymai, koncertai, spektakliai. Vadinasi, tokiems festivaliams šitaip pakeisti savo formatą nėra pati geriausia išeitis. Todėl šiuo karantino laikotarpiu festivalių rengėjai turi įdėti dar daugiau darbo ir pastangų, kad rastų geriausius įmanomus sprendimus ir jų įgyvendinimo būdus.

Štai, pavyzdžiui, po „Kino pavasario“ antrasis įstaigos „Vilniaus festivaliai“ kalendoriuje esantis festivalis yra „Naujasis Baltijos šokis“. Šis didžiausias šiuolaikinio šokio renginys Lietuvoje paprastai vyksta gegužės mėnesio pirmoje pusėje. Tačiau įsiviešpatavus karantinui, festivalio komanda buvo priversta imtis skubių veiksmų, kad „Naujojo Baltijos šokio“ nereikėtų atšaukti, kad jis šiemet įvyktų bet kokiu atveju. Todėl visai neseniai buvo nuspręsta festivalį perkelti į vėlyvą rudenį, o festivalio komanda turės per trumpą laiką atlikti daugybę organizacinių darbų, kad festivalio programa būtų įgyvendinta visai kitu metu.

Birželio mėnesį suplanuotas ryškiausias klasikinės muzikos renginys „Vilniaus festivalis 2020“, kurio koncertai dažniausiai vyksta Nacionalinėje filharmonijoje, taip pat ieško alternatyvių sprendimų, jei karantinas užsitęstų. Birželio 19 d. numatyta „Kultūros naktis“ irgi ruošiasi įvairiems scenarijams. Negali būti ramus net ir „Kristupo vasaros festivalis“, vykstantis liepą ir rugpjūtį – užsitęsusio karantino atveju festivalio komanda jau dabar yra sugalvojusi naujų įdomių sumanymų ir pakeitimų savo paskelbtai programai, nors vis dar tikimasi, kad jų neprireiks. Dar ne greitai paaiškės, ar rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais galės įprastu būdu vykti „Sostinės dienos“, festivaliai „Sirenos“, „Gaida“, „Vilnius Jazz“, „Vilnius Mama Jazz“, „Banchetto Musicale“ – šių festivalių rengėjams jau dabar tenka ruoštis dvejopam ar net trejopam scenarijui ir pasitelkti dar daugiau kūrybingumo.

„Gyvename neįprastu laiku, kuris viena vertus atnešė nerimo ir didelių išbandymų, o kita vertus jis priverčia stabtelėti, daug ką permąstyti, kitaip pažvelgti į nusistovėjusius dalykus. Festivalių rengėjams ir anksčiau reikėdavo kartais atsiriboti, susikoncertuoti kuriant festivalių programas, apmąstyti idėjas, tyrinėti, gilintis į meninę kūrybą, generuoti sumanymus renginių turiniui ir pan. Tad šis užsidarymas namuose ne itin keičia mūsų situacijos, ją labiau veikia ateities nežinomybė“, – sako „Vilniaus festivalių“ vadovas Remigijus Merkelys. „Visų festivalių rengėjai puikiai supranta, kad sveikata ir gyvybė svarbiau už viską. Todėl nė vienas nesiskundžia atsiradusiais papildomais sunkumais, ypač matant kokie iššūkiai tenka medikams ir kitų profesijų žmonėms. Bandome prisidėti prie visuomenės palaikymo, prie turiningesnio ir prasmingesnio laiko būnant namuose, kad žmonės ir šiuo laikotarpiu galėtų pasimėgauti kokybiškais kultūros renginiais, kad pasižiūrėtų gerą filmą, susipažintų su dar nematytais atlikėjais ar su pasaulinio garso asmenybėmis. Visa tai verta daryti vien jau dėl to, kad išliktų ir stiprėtų apetitas gyviems kultūros renginiams, aukšto lygio festivaliams, kurie sugrįš tuomet, kai tik bus įmanoma“, – viliasi R. Merkelys.