Pirmieji darbai pradedami Šventaragio, Vrublevskio, Arsenalo gatvėse, Lazdynų Pelėdos skvere.

Genint svarbus profesionalumas ir šakų genėjimo technika

Pasak „Vilniaus miesto parkų” arboristo Renaldo Žilinsko, medžiai genimi ištisus metus, su tam tikrais apribojimais. Nedirbama, kai lauko temperatūra nukrenta žemiau – 5 °C arba pakyla aukščiau +25 °C laipsnių. Švelniomis žiemomis medžius tikrai galima genėti. Žiemos arba ankstyvo pavasario genėjimo privalumas – kai medžiai jau be lapų, labai gerai matyti jų lajos struktūra.

Labai svarbus praeivių ir eismo dalyvių saugumas, tad pirmiausia bus išgenėtos sausos šakos, kurios kybo virš šaligatvių ir pėsčiųjų perėjų, važiuojamosios kelio dalies. Todėl, lajų tvarkymo ir polajų atidengimo metu, plotai bus aptverti „Stop” juosta, tai gali sukelti laikinų nepatogumų.

„Genint svarbi šakų pjovimo technika, profesionalūs įrankiai, – sako arboristas. – Šaka pjaunama trimis pjūviais: toli iš apačios, toli iš viršaus ir galiausiai galutinėje vietoje, ties šakos kakleliu. Jei sustorėjimo nematyti, pjūvis atliekamas sulig kamienu. Negyvos šakos nupjaunamos sulig gyvais audiniais, jų nepažeidžiant. Pjūvio vietos užtepti ar dažyti nereikia.“
Pasak specialisto, šiuo metų laiku lengva pastebėti pasitaikančias įvairias prieš kelis dešimtmečius padarytas medžių genėjimo klaidas ir arboristams tenka iš pradžių vertinti esamą situaciją, o tada numatyti tinkamus sprendimus, nes profesionalios ir sistemingos priežiūros tada visai nebuvo.

Sveikos medžio šaknys, aprūpintos oru ir drėgme = vešli ir gausi laja

Vilniaus miesto parkų kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė sako, kad medžių polajo išlaisvinimas nuo trinkelių ir plytelių būtinas, kad į maitinančių šaknų zoną patektų kuo daugiau lietaus vandens. Efektyvus drėgmę sulaikantis būdas – polajo mulčiavimas. Uždengus medžio polajo plotą, per pusmetį susiformuoja natūralus biohumuso sluoksnis. Šį sluoksnį privalu pildyti kiekvieną pavasarį, neapsiribojant vienu kartu per metus.

„Medžių polajis atidengiamas ne tik kiekvienam medžiui atskirai, – aiškina D. Ivanauskienė, – kai galimybės leidžia, siekiama atidengti kelių greta augančių medžių polajus, kuriuose susiformuoja lokali ekosistema. Šį faktą yra išsamiai išnagrinėjęs ir įrodęs italų botanikas prof. Stefano Mancuso. O pomedžiai gali būti ne tik mulčiuojami, bet ir želdinami krūmais, daugiametėmis gėlėmis. Svarbu įvertinti medžio šaknų tinklą, tankumą, gylį, papildomo želdinimo atstumus nuo medžio kaklelio.“

Kraštovaizdžio architektė sako, kad naudojant oro kastuvą galima įvertinti paviršinių medžio šaknų būklę, ją pagerinti užpilant gruntu, sulietu atskiestu biohumuso skysčiu bei įrengiant šaknų orinimo šulinėlius.

Medžių genėjimo ir polajų tvarkymo darbai miesto centre tęsis iki kovo mėnesio.