Angle down Atgal

Vilkiko vairuotoja Olga Solodukhina iš Ukrainos: darbas man ir aistra, ir galimybė suteikti ateitį šeimai

Rasti patinkantį darbą nėra lengva – reikia ne tik tiksliai žinoti, ko norite, bet ir savimi pasitikėti. Ypač jei traukianti profesija yra nestandartinė, apipinta stereotipais. Ukrainietė Olga Solodukhina Lietuvoje logistikos bendrovėje „Hegelmann Transporte“ dirba tolimųjų reisų vairuotoja.

Sujungė automobiliai

Olga pasakoja, kad su vyru darbo užsienyje ieškoti paskatino krizinė situacija šalyje: „Dešimt metų dirbau finansų sektoriuje – banke aptarnavau juridinius asmenis, bet ilgainiui man tapo nuobodu. Nusprendžiau įgyti ne tik B, bet ir C vairuotojo kategoriją, vėliau įgavau dar ir E, todėl galiu vairuoti transporto priemones su priekabomis. Gavusi vairuotojo pažymėjimą, susipažinau su savo būsimu vyru – mus sujungė aistra automobiliams.“

Lietuvoje pirmiausia įsidarbino Olgos vyras Aleksandras – „Hegelmann Transporte“ jau dirbo keli jų pažįstami. „Buvome girdėję gerų atsiliepimų, pateikėme dokumentus, viskas vyko itin sklandžiai, be to, atlyginimas buvo mums tinkamas. Po mėnesio į Lietuvą dirbti su vyru atvykau ir pati, čia jaučiamės lyg namie“, – pasakoja Olga.

Tiesa, pačioje pradžioje nebuvo lengva – pirmojo reiso metu Olga sėdo prie naujo „Mercedes-Benz Actros“ euro 6 vilkiko vairo. Pasak Olgos, teko suimti save į rankas, nes kelio atgal rinktis ji nenorėjo: „Mano pirmasis krovinys buvo 23 tonų laivo stūmoklis per visą priekabos ilgį, kuris turėjo būti pristatytas į Klaipėdos uostą. Sugebėjau susitvardyti, o dabar jau galiu save vadinti profesionalia tolimųjų reisų vairuotoja.“

Derina darbą ir šeimą

Tolimųjų reisų vairuotoja Olga dirba jau dvejus metus. Dalį laiko ji leidžia dirbdama, laisvu metu ilsisi Ukrainoje. Olga pasakoja, kad jai gera dirbti su savo vyru, tiesa, grįžę namo kiekvienas stengiasi užsiimti jiems patinkančia veikla – Aleksandras žvejoja, Olga susitinka su draugėmis.

„Darbe nuolat esame kartu, tai stiprina mūsų ryšį. Kartu planuojame maršrutą, apskaičiuojame laiką kelyje, nusprendžiame, kuris pirmas vairuos ir kaip keisimės“, – šypsosi Olga.

Dirbdama Olga labiausiai ilgisi savo dviejų sūnų – tai didžiausias jos įvardijamas trūkumas, kurį mato šiame darbe. „Grįžusi visada stengiuosi save palepinti – pasidarau manikiūrą, blakstienų korekciją, dėviu suknelę ar sijoną. Noriu būti graži mama ir žmona. Su vaikais išvažiuojame į gamtą arba apsilankome pramogų centre“, – pasakoja Olga.

Tolimųjų reisų vairuotojos darbas Olgai tapo savotišku gyvenimo būdu. Šiek tiek pabuvus namuose, ją vėl traukia keliauti. Olga svarsto, kad veikiausiai taip dirbs visą savo gyvenimą – jai svarbu suteikti tinkamą ateitį savo vaikams.

Kartu vienoje kabinoje

Olga su Aleksandru renkasi keliauti vis naujais maršrutais – jau aplankė Ispaniją, Portugaliją, Italiją, Švediją, Daniją, Šveicariją, Slovėniją, Slovakiją, Vengriją, Lietuvą. Olgos teigimu, didžiausia intriga jos darbe yra ta, kad niekada iš anksto nežino, kur teks nuvažiuoti.

Sudėtingesnius maršrutus, pasak Olgos, yra labiau linkęs rinktis Aleksandras, o ji mieliau vairuoja greitkeliuose. Tačiau kelionėje svarbiausia jiems yra saugumas. Yra sukurta speciali sistema – ekipažo vedantieji seka maršrutą, visada palaiko ryšį. Taip pat svarbu laikytis numatyto poilsio ir darbo grafiko, kad vairuotojai nesukeltų pavojingų situacijų kelyje – neužmigtų prie vairo. Tais atvejais, kai krovinį pristatyti reikia operatyviai, vilkikui sustojus, krovinio atvyksta perimti kitas vairuotojas, kuris pasirūpina tolimesniu jo gabenimu.

„Esame pastebėję, kad miego labiausiai norisi nuo 4 iki 6 valandos ryto, tačiau bet kuriuo metu supratę, kad sunku susikaupti, ima mieguistumas, iškart sustojame, galime paprašyti papildomo poilsio – tai geriau nei sukelti avarinę situaciją. 30–45 minutės greito miego padeda atgauti jėgas. Kartais prasiblaškyti padeda vanduo – jo iš karto nenuryju, o palaikau burnoje. Taip pat padeda citrinos skiltelės, jų visada turime šaldytuve“, – patarimais dalijasi Olga.

Kelyje pasitaiko įvairių situacijų. Olga su Aleksandru pasakoja, kad, kartą važiuojant Italijoje, Genujoje, pateko į audrą – kalnų kelyje vilkikas su lengvu kroviniu siūbavo į visas puses, tad teko sustoti ir laukti tunelyje.

Neišvengia stereotipų

Įprasta, kad tolimųjų reisų vairuotojais daugiausiai dirba vyrai, kurie į koleges moteris reaguoja skirtingai. Vieni stebisi, kad vairuotoja dirba moteris, bet Europoje tai jau normalu.

„Kelyje sutinkame įvairių žmonių – su vienais norisi bendrauti, su kitais ne. Kviečiame kartu pavalgyti, net jei ir pakeleiviai nesupranta rusų kalbos. Mus vaišina turkiška arbata ir saldumynais, o mes – ukrainietiškais barščiais. Tolimųjų reisų vairuotojams svarbu maitintis normaliai, o ne greitai paruošiamais makaronais ir sumuštiniais, nes tada reikės uždirbtus pinigus išleisti sveiktai. Sėdimą darbą periodiškai kompensuoju šokinėdama per šokdynę“, – pasakoja Olga.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite