Paslaugų kainos kyla greičiau nei tikėtasi

Lietuvos banko pateikiamais duomenimis, 2012–2016 m. darbo užmokestis kilo 19 proc., tuo metu darbo našumas – tik 2,9 proc. Taigi, įmonėms pagaminti tą patį prekių ar paslaugų kiekį tampa vis brangiau ir brangiau.

Tai reiškia, kad atlyginimų dydžiu dėl naujų darbuotojų kovojančios įmonės bus priverstos stabdyti darbo užmokesčio kėlimą, arbą jų augimą kompensuoti didindamos savo paslaugų kainas.

Jau dabar, paskutinėje Lietuvos banko pateiktoje šalies ekonomikos apžvalgoje teigiama, kad šiemet paslaugų kainų augimas yra gana nemažas bei kiek didesnis nei tikėtasi. To priežastis – augančios darbo sąnaudos ir stipri vidaus paklausa.

70 proc. įmonių vadovų jaučia darbo jėgos stygių

„Lietuvoje nedarbo lygis mažėja. Tačiau šis teigiamas rodiklis slepia kur kas niūresnę situaciją šalyje – mažėjantis nedarbas yra stipriai veikiamas emigruojančios darbo jėgos.

Per pastaruosius keletą metų emigracija Lietuvoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje. Vien per šiuos metus iš šalies išvyko daugiau kaip 15 tūkst. gyventojų, didžioji dauguma – darbingo amžiaus žmonės. Apie specialistų trūkumą nuolat kalba ir darbdaviai – naujausia Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta aukščiausio lygio įmonių vadovų apklausa parodė, jog beveik 70 proc. jų jaučia kvalifikuotos ar nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą“, – sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekonomistas Jonas Vadapalas.

Anot jo, Lietuvai būtina skatinti darbo našumo augimą didinat viešųjų investicijų efektyvumą ir jas siejant su strateginiais šalies tikslais. Darbo našumas vis labiau atsilieka nuo kylančių algų, kurios aukštyn stiebiasi pirmiausia dėl darbo jėgos stokos.

Ekonomisto teigimu, darbo našumui neaugant taip greitai kaip darbo užmokesčiui, didėja produkcijai tenkanti darbo užmokesčio sąnaudų dalis. Taigi, neaugantis produktyvumas jau netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti verslo konkurencingumą.

Žabos algas arba kels kainas

Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, pastaraisiais metais darbo našumo (pagal bendrąją pridėtinę vertę, sukurtą per vieną faktiškai dirbtą valandą) augimas šalyje nuolat menko, o pernai ir užpernai jis netgi buvo minusinis (2015 m. –0.9 proc., 2016 m. –1.1 proc.).

Susidūrusios su tokia situacija, įmonės svarsto du galimus scenarijus: arba stabdyti algų kėlimą, tačiau taip jos rizikuoja susidurti su reikiamos darbo jėgos trūkumu, arba kilstelėti paslaugų kainas.

Dabartinis darbo sąnaudų augimas tiek įsibėgėjęs, kad jį pavyti ar pralenkti nėra paprasta. Darbo rinka beveik išsemta, todėl įmonės iš esmės konkuruoja ne dėl naujų, o jau dirbančių žmonių. Konkurencija verčia įmones peržiūrėti ir koreguoti atlyginimų politiką. Iš žmogiškosios perspektyvos žiūrint, gerai, jeigu algos kyla ir žmonės uždirba daugiau. Tačiau staigus, darbo našumo augimą viršijantis atlygio kilimas gali įsiremti į lubas arba paskui save aukštyn nusitemps paslaugų kainas.

Vadovas dar nesiima spręsti, kuris iš šių dviejų scenarijų paims viršų. Tačiau, anot jo, panašu, kad konkurencija dėl darbuotojų tik intensyvės, tad tikėtina, kad augančias sąnaudas įmonėms teks kompensuoti didinant paslaugų ir prekių kainas.