Vienintelis stabdis pasiekti tikslus esame mes patys

Klaipėda
Reporteris Gargždų Banga Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

„Nebaigsi mokyklos, iš tavęs nieko nebus“, – panašių frazių galima išgirsti iš tėvų ir aplinkinių, jeigu nusprendi mesti mokyklą. Retas tam pasiryžta, tačiau drąsuolių visados atsiranda. Dešimt klasių baigęs Eduardas Pontežis nusprendė nebetęsti vidurinio išsilavinimo ir įrodyti, jog mokykla nelemia ateities. Vaikinas teigia, jog laimingesnį gyvenimą galima susikurti ir be išsilavinimo.

– Kodėl nusprendei mesti mokyklą?

– Mokyklą nusprendžiau mesti baigdamas 10-tą klasę, kai tai aptariau su draugais. Jie labai neigiamai žiūrėjo į mano planą. Tai liko kaip principo reikalas. Turiu gyvenime šiokį tokį pagrindą, tai nemačiau šiame dalyke nieko blogo. Žinoma, buvo sunku mesti mokyklą, nes mane palaikė tik seserys. Nuo daugybės klausimų ir patarimų tarsi pradėjo „važiuoti stogas“. Ir šiuo metu žmonės, sužinoję apie mano pasirinkimą, svarsto, ar tai buvo gera mintis, ir skuba dalinti patarimus.

– Kaip reagavo tėvai?

– Tėvai buvo labai prieš, todėl aš pateikiau prašymą lankyti ir toliau 11 klasę tik todėl, kad tėvai neklausinėtų per vasaros atostogas ir galėčiau atsipalaiduoti.

– Kaip save apibūdintum kaip asmenybę?

– Save laikau draugiška ir tolerantiška asmenybe. Labai mėgstu keliauti. Nemėgstu nusiteikti prieš žmones su jais nebendravęs. Nesu nei ekstravertas, nei intravertas. Patinka bendrauti su žmonėmis, tačiau leidžiu laiką ir vienumoje. Visą veiklą mėgstu atlikti vienas.

– Kuo užsiimi dabar, kas tau neštų pelną?

– Šiuo metu – bedarbis. Neinu nei į mokyklą, nei į darbą. Vienintelis mano pajamų šaltinis yra straipsnių rašymas anglų kalba ir fotografija. Be to, be fotografijos, dar turiu savo kamputį kripto erdvėje, kur po truputį ruošiu „kraitį“ savo tolimesniam gyvenimui. Turiu idėją, kur išleisiu sutaupytus pinigus, bet dabar tai yra mano paslaptis.

– Ką galvoji apie ateitį?

– Laukiu aštuoniolikos. Per tą laiką galvoju daugiau užsidirbti, nors ir dabar turiu darbo pasiūlymų ne Lietuvoje. Po visko planuoju studijuoti fotografiją Olandijoje.

– Kaip kilo mintis keliauti?

– Nuo pat mažens patikdavo kelionės, tai mano gyvenimo prieskonis. Gyvenu su ta mintimi, jog esu įkalintas šiame pasaulyje, tai noriu jį pažinti ir suprasti, kur gyvenu.

– Kokias šalis jau aplankei? Ką sužinojai, kas praplėstų tavo pasaulėžiūrą?

– Aplankiau Indiją, Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Lenkiją, Airiją, Angliją, Slovakiją, Vengriją, Serbiją, Bulgariją, Graikiją, Rusiją, Turkiją, Portugaliją, Olandiją, Ukrainą ir Norvegiją. Supratau, jog žmonės mažai vertina tai, ką turi. Indijoje įsitikinau, jog materialumas neatneša tikros laimės. Svarbu siekti dvasinės harmonijos, viskas prasideda nuo žmogaus vidaus. Man ten labai patiko, nes galima pigiai išgyventi, draugiški ir paslaugūs žmonės. Pavyzdžiui, Rusijoje vyksta didelė korupcija, viskas sukasi aplink pinigus.

– Ką patartum savo bendraamžiams, kurie yra sutrikę dėl savo ateities?

– Vienintelis stabdis pasiekti tikslus esame mes patys. Viskas priklauso nuo mūsų minčių. Svarbu tobulėti dvasiškai ir mėginti viską, kas nekenkia kitiems. Žmonės yra labai įdomios asmenybės, kurie gyvena taip, lyg niekada nemirs, ir miršta taip, lyg niekada nebūtų gyvenę. Aukoja savo sveikatą, kad užsidirbtų, o vėliau kloja didelius pinigus, kad ją susigrąžintų. Pagalvokit, ko jūs iš tikrųjų siekiate, ir eikite tuo keliu. Nebijokite laužyti stereotipų, daryti drastiškų sprendimų, svarbiausia stenkitės ir siekite. Viskas priklauso nuo įdėtų pastangų ir noro.

Danielius EINIKIS, Jaunųjų korespondentų klubo narys