Angle down Atgal

Vienas paspaudimas gali nužudyti žmogų

„Galiu bet ką subjauroti vienu piršto krustelėjimu!“ - kalbėdamas su draugu giriasi vyras. „O, Jūs, tikriausiai dziudo meistras?“ - susidomėjęs klausia jo pašnekovas. Pagyrūnas atsako: „Ne, aš - fotografas.“

Šis anekdotas fotografų būryje senas tarytum pasaulis. O fotografija yra daug sudėtingesnis reiškinys nei mes linkę įsivaizduoti. Ji yra susijusi ir su psichologinėmis, ir su socialinėmis problemomis, kurias fotografiją studijuojantieji turėtų perkąsti.

Išlaisvinusi fotosesija

Štai 22-erių metų Agnė papasakojo apie savo įspūdžius, kai pirmąkart ryžosi fotosesijai. „Galvoje sukosi viena mintis: „atrodysiu tarytum sustabarėjęs medis viena poza skirtinguose fonuose.“

Su pasiūlymu sutikau, nes juk kiekvienas nori gražių prisiminimų, bet, žinoma, man labiau patinka, kai mane „paparacina“ slapta - tuomet esu tikra“, - atviravo mergina.

Fotosesijos pradžia, anot jos, buvo gana santūri, fotografė mėgino perkąsti, kaip sukelti vienas ar kitas emocijas. Agnė žvelgė į objektyvą ir ta kvaila mintis apie medį niekaip nepaleido.

„Ir žinote ką? Kuo toliau, tuo labiau pavyko išsilaisvinti. Ne todėl, kad persilaužiau. Fotografė mane pati perlaužė, - šypsojosi ji. - Mane juokino. Kalbėjo su manimi taip, tarytum to fotoaparato, priglausto prie jos akies, nė nebūtų.

Štai ką reiškia puikus fotografas - tai lyg slaptas psichologas, gebantis atskleisti tavo džiaugsmą ir liūdesį.

Tokį tikrą ir nesuvaidintą.“

Agnė panoro eksperimentuoti ir nuolat keisti veido išraiškas, emocijas, eiseną, pozą - lyginant fotografijas, kai kurios jų buvo visiškai skirtingos: veidas tas pats, o žmogus tarytum kitas.

Įžvelgia perspektyvą

Fotografijos mokslas vis labiau populiarėja. Klaipėdoje fotografijos studijos atsirado prieš kelerius metus.

„Nuo mažens mane traukė fotografija. Įsigijęs fotoaparatą pradėjau savamoksliškai fotografuoti, o po kelerių metų supratau, kad man kažko trūksta - tobulėjimo, pamokymų. Nusprendžiau pasirinkti šią profesiją„, - prisipažino fotografiją Klaipėdoje studijuojantis 19-metis Eimantas Taurozevičius.

Vaikinas drąsina fotografiją pasirinkti norinčius ir sako, kad nors ši sritis vis dar apaugusi mitais, kad nieko neuždirbsi, ateities perspektyvos neblogos.

„Šios profesijos perspektyvos, manau, yra geros, nes nuo paties žmogaus priklauso tai, kiek įdėsi laiko, noro tobulėti. Dabar daug kas sako, kad tik fotografuodamas toli nenueisi. Išties gerų fotografų šiais laikais yra daug. Bet tik nuo tavęs priklauso, koks būsi fotografas, o ne nuo kitų„, - įsitikinęs jis.

Fotografijos griauna gyvenimus?

„Ką? Fotografiją? Kas čia per mokslas?„, - žvelgia į mane nustebusi kaimynė, vilkinti chalatu ir rūkanti prie laiptinės durų (su tokiomis gali pasišnekėti apie gyvenimą), kai papasakoju jai, kad mokykloje mokausi būtent šio amato.

Pasirodo, kad fotografija išties yra mokslas. Ir tarytum pašaukimas, kuriam asmenybė turi subręsti, o tada gali jį atrasti. Tą patvirtino ir mano pokalbiai su jaunaisiais vienoje uostamiesčio mokyklų fotografiją studijuojančiais mokiniais, ir su fotoaparatą be mokslų įvaldžiusiais bendraamžiais.

„Profesionalus fotografas gali pagauti kokią aktualią temą, bet ir kartu sugriauti kieno nors gyvenimą per vieną gerai nupaveiksluotą nuotrauką„, - ištarė 18-metis Eimantas Bandžius.

Vaikinas ką tik baigė mokyklą, tad fotografijos dar nestudijavo, tačiau mokėsi iš profesionalaus šios profesijos atstovo. Su fotoaparatu rankose jis praleido jau ne vienerius metus, todėl žino šio mokslo subtilybes.

Taigi, Eimantas įsitikinęs, kad vienas fotoaparato paspaudimas gali nužudyti žmogų. Kaip?

Pašnekovas prabilo apie žmones, kurių ateitis priklauso nuo to, ar fotografija pasirodys spaudoje. Anot jo, yra žmonių, kurie viešumoje elgiasi vienaip, o pasislėpę - kitaip. Kiekvienas turi savų ydų ir mažiausiai norėtų, kad juos kas nors užfiksuotų nemaloniose situacijose.

Nuotraukas prašo ištrinti

Staiga prisiminiau garsaus Lietuvos fotografo Vinco Alesiaus 2017 metais padarytą nuotrauką, kurioje užfiksuota prie greito maisto restorano ant suolo sėdinti apkūni mergina.

„Nuotrauka nesurežisuota, o tiesiog gatvėje pagauta akimirka, aš ja nieko nenorėjau pasakyti“, - kai paskambinau komentaro straipsniui, tąkart man pasakojo V. Alesius.

Tačiau internautų pasisakymai po nuotrauka buvo dar iškalbingesni. „Publikuoti tokią nuotrauką - tai tas pats, kas atvesti avelę išbadėjusiems vilkams. O juk niekas nežino, gal mergina turi sveikatos problemų, o ne yra nuolatinė greito maisto užkandinės lankytoja“, - sakė vienas komentatorių.

Prisiminiau ir Klaipėdos gatvėse žmones fotografuojantį, uostamiesčio Vincu Alesiumi pramintą fotografą Andrių Vengalį, kuris žurnalistams papasakojo apie istoriją, kai netoli Biržos tilto nufotografuota mergina priėjo ir paprašė ištrinti nuotrauką. Tai ji padaryti liepė todėl, nes jei fotografija pasirodytų viešai, ji galėtų jai pakenkti - tai, kad panelė yra Klaipėdoje, sužinotų ir jos vaikinas, kuris kažkodėl apie tai žinoti neturi. Pamaniau, ar ta nuotrauka galėtų nužudyti poros, galinčios nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą, meilę?

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite