Tauragės apskrities VTAS patarėja Jurbarko rajone Eglutė Tamulienė pristatė, jog nuo šių metų pradžios, užtikrinant vaiko saugumą, kai atvejai nėra kritiniai, ieškoma giminaičių, artimų asmenų, kurių šeimose būtų galima apgyvendinti vaiką, arba minėti asmenys galėtų apsigyventi krizę patiriančioje šeimoje. Kita pagalbos dalis – vaikas su abiem arba vienu iš nesmurtaujančių tėvų gali būti apgyvendinamas krizių centre. Deja, anot savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės, pastarosios vaiko laikinosios priežiūros priemonės Jurbarko rajone įgyvendinti bent kol kas galimybės nėra.

„Kadangi Jurbarko rajone sustabdytas krizių centro paslaugos konkursas, nėra galimybės apgyvendinti sunkumų patiriančių šeimų krizių centre. Kiekvienu atveju, kai atsiranda toks poreikis, priimame sprendimus individualiai. Stengiamės ieškoti pagalbos ir kitose savivaldybėse, tačiau tokia pagalba turi kitą medalio pusę – mamos ne itin nori išsikelti iš savo artimos aplinkos“, – teigė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti vedėjos pareigas Inga Kornikaitė.

Aptartos praėjusiais metais iškilusios problemos dėl pagalbos šeimai organizavimo. „Pasibaigus metams, galime trumpai apibendrinti, su kokiomis problemomis susidurta pernai, organizuojant pagalbą šeimoms. Pagrindinė problema, kad savivaldybė turi nedaug šeimų poreikius atitinkančių paslaugų. Trūksta pagalbą teikiančių psichologų, taip pat nėra vaikų psichiatro, kuris reikalingas darbui su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių“, – problemas vardijo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Zita Tytmonienė.

VTAS patarėja Jurbarko rajone E. Tamulienė pasiūlė į pagalbos šeimai procesą įtraukti ir suinteresuotus bendruomenės narius. „Norėtųsi didesnio žmonių susitelkimo, bendruomeniškumo padedant ne tik emociniais ar giminystės ryšiais artimam, tačiau ir lokaliai arti esančiam žmogui, patiriančiam sunkumų. Galinčių padėti asmenų rajone tikrai yra, todėl siūlau pakviesti juos įsitraukti į pagalbos kitam teikimo procesą – padėti ne tik keisti esamą situaciją, tačiau, atsiradus poreikiui, pasirūpinti vaikais. Sutikite, jeigu priežastys, dėl kurių vaikams namie tampa nebesaugu, kartojasi nuolat, vaikus geriau laikinai patikėti tiems patiems asmenims, galintiems užtikrinti vaikams saugią aplinką, nei kaskart vis kitiems“, – pasiūlė patarėja.

Pristatyti ir kiti vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčiai, įsigalioję nuo 2020 m. „Jeigu gavus pranešimą ir jį išnagrinėjus matoma, kad vaikui joks pavojus negresia, specialistai tiesiog baigia pranešimo nagrinėjimą. Jeigu paaiškėja, kad šeimai arba vaikui reikia tam tikrų paslaugų dėl šeimoje kilusių iššūkių, tuomet šeima nukreipiama į savivaldybę, kur nustatoma, koks yra konkretus pagalbos poreikis, kas reiškia, kad savivaldybė inicijuoja atvejo vadybą ir kartu su tėvais tariasi, kas galėtų padėti pagerinti vaiko situaciją šeimoje“, – pristatė E. Tamulienė.

Pasitarime be vaiko teisių apsaugos specialisčių dalyvavo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė, laikinai einanti vedėjos pareigas, VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ Globos koordinatorė, taip pat ir atvejo vadybininkės, nuo šių metų pradžios dirbančios nebe savivaldybės, o VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ įstaigoje.

Susitikimas užbaigtas nutarimu tokius posėdžius organizuoti kartą per ketvirtį tam, kad institucijų atstovai galėtų išsigryninti aktualius klausimus ir priimti bendrus sprendimus pagalbos šeimai teikimo procese.