Angle down Atgal

Vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje padidėjo 6 proc., pasiektas saulės elektrinių gamybos rekordas

Lietuvoje elektros kainų augimo tempas praėjusią savaitę lėtėjo, tačiau kainos toliau išlieka aukštos. Didžiausias kainų augimas Baltijos šalyse fiksuotas Estijoje, kur kainos augo 16 proc. Vyraujant ramiems orams, vėjo elektrinių gamyba sumažėjo trečdaliu, teigiama „Litgrid“ savaitės kainų apžvalgoje.

Birželio 28-liepos 4 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo 6 proc., iki 90,6 Eur / MWh. Didžiausias kainų augimas – 16 proc. – užfiksuotas Estijoje, kur savaitės kainos vidurkis pasiekė 88,0 Eur / MWh.

„Šių metų saulės elektrinių gamybos rekordas buvo pasiektas prieš Joninių šventę, kai per vieną savaitę šalyje buvo sugeneruota 5,8 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos. Praėjusią savaitę gamyba saulės elektrinėse siekė beveik 5,0 tūkst. kilovatvalandžių ir sudarė apie 6 proc. vietinės gamybos. Per Jonines dienos trukmė yra ilgiausia metuose ir saulė pasiekia zenitą, kitaip sakant aukščiausią tašką, toliau tamsus paros metas pradeda ilgėti ir saulės elektrinių gamyba mažėja net ir išliekant tokiems pat saulėtiems orams. Vyraujant saulėtiems ir vasariškiems orams, vėjo gamyba sumažėja, o tai daro pastebimą įtaką ir vėjo generacijai, kuri nesiekė net dešimtadalio visos vietinės generacijos. Elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių yra itin patraukli, ypatingai atsižvelgiant į pakilusias iškastinio kuro kainas ir dėl to išaugusią šiluminių elektrinių elektros gamybos savikainą“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo iki 221 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje krito 14 proc., o vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 80 GWh elektros energijos.

„Litgrid“ pateiktais duomenimis, šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 63 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 9 proc., hidroelektrinės – 8 proc., saulės elektrinės – 6 proc., kitos elektrinės – 15 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse sumažėjo 41 proc., gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 33 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 12 proc., o kitų elektrinių gamyba augo 26 proc.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 66 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 4 proc. 13 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 29 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 48 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 10 proc. – per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos smuko 22 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 82 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją – 11 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 7 proc.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 35 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 22 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 47 proc. ir 2 proc. Švedijos kryptimi.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite