Viceministras: jėgos naudojimas prieš migrantus pasienyje priklausys nuo jų elgesio

Vilnius
@ VRM
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Pasieniečiai gali naudoti visas būtinąsias priemones stabdant nelegalią migraciją, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Jo teigimu, jėgos panaudojimą gali lemti tam tikros susiklosčiusios aplinkybės, agresyvus migrantų elgesys.

„Priemonės pirmiausia yra būtinosios. Per mėnesį tik prieiname prie jų taikymo, priimant už faktorių, kad Lietuva nebegali jau priimti nuolat didėjantį migrantų srautą, ir imant domėn, kad valstybės sienos kirtimas yra neteisėtas veiksmas“,  – antradienį LRT radijui sakė viceministras.

Jis teigė, kad pirmiausia užsieniečiams turėtų būti geranoriškai paaiškinama, jog jie turi grįžti į Baltarusiją.

„Pirmiausia turbūt nurodoma migrantams, kad jie pasiklydo, kad jie atvyko į puikiąją šalį Baltarusiją ir grožėjosi jos gamta, pasiklydo vietovėje ir turistinį maršrutą gali tęsti Baltarusijos Respublikoje toliau“, – sakė viceministras.

„Ar gali būti panaudota jėga, tikriausiai tai priklauso nuo tam tikrų aplinkybių, kiek agresyviai elgiasi tie piliečiai“, – tvirtino A. Abramavičius.

Jo duomenimis, kol kas nė vienam užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis Lietuvoje.

Kita vertus, viceministras pabrėžė, kad didžioji dalis prašymų dar neapdoroti.

Svarstomi variantai nepaprastąją padėtį įvesti pasienyje

Svarstomi variantai, kad nepaprastoji padėtis būtų įvedama ne visoje šalyje, o pasienyje su Baltarusija, taip pat sako vidaus reikalų viceministras.

„Vienas variantas – penkių kilometrų pasienio ruože įvesti nepaprastąją padėtį. (...) Taip pat svarstomas variantas įvesti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse“, – LRT radijui teigė jis.

Viceministras pabrėžė, kad kol kas jokio sprendimo dėl nepaprastosios padėties nėra ir neaišku, ar bus priimtas.

Jo teigimu, nepaprastosios padėties įvedimas leistų operatyviau imtis būtinų veiksmų.

„Tai leistų šiek tiek supaprastinti pirkimo procedūras ir kariuomenės panaudojimą, taip pat – kitų priemonių panaudojimą“, – sakė jis.

Kita vertus, A. Abramavičius atkreipė dėmesį, kad nepaprastosios priemonės pasienyje jau priimtos. 

Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, kuriuo leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.

Viceministro teigimu, ar bus skelbiama nepaprastoji padėtis, pirmiausia priklausys nuo to, kiek Lietuva turės vietų apgyvendinti neteisėtus migrantus.

„Pirmiausia lems apgyvendinimo vietų poreikis. Būtent nepaprastosios padėties situacija leistų lengviau pasirinkti vietas, esančias arti sienos, ir jose apgyvendinti“, – sakė jis.

Po praėjusią savaitę Šalčininkų rajone, Rūdninkų poligone, įvykusio incidento, kai keliasdešimt žmonių protestuodami prieš migrantų apgyvendinimą teritorijoje blokavo kelią ir nuo jo buvo pašalinti jėga, Vidaus reikalų ministerija pasiūlė Vyriausybei įvertinti, ar pasienio savivaldybėse nereikia įvesti nepaprastosios padėties.

Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, įvesti komendanto valandą.

Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.

Į Lietuvą šiemet jau pateko apie 4 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

BNS