Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigė, kad Lietuva privalo būti pasiruošusi grėsmėms, nors dabar yra pasirengimo planai, jie turi būti įgyvendinami praktiškai.

„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos, kad šiandien Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę ir Lietuva turi apie galimus saugos pažeidimus informuoti tarptautinę bendruomenę ir siekti užtikrinti saugą ir saugumą regione ir Lietuvoje“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas D. Kuliešius.

Pasak jo, Astravo AE yra pažeidusi tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimus, tarptautines konvencijas, yra neįgyvendinti streso testų rekomendacijų reikalavimai, todėl Lietuva vertina, kad elektrinė šiuo metu kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Darbotvarkėje buvo du svarbūs klausimai. Pirmasis susijęs su civiline sauga. Mūsų posėdyje buvo pristatyta situacija, turimi planai ir sutarta, kad civilinės saugos sistemos efektyvumas yra tikslas, kurį mes turime pasiekti. Tai reiškia, kad turimi planai yra gerai, bet turime juos išbandyti praktikoje, kaip jie veikia. Turime atsižvelgti į tai, kad dėl turimos COVID-19 pandemijos yra poreikis atnaujinti turimus rezervus (...)“, – sakė patarėjas.

Jo teigimu, taip pat VGT posėdyje tartasi, kaip užtikrinti, kad trečiosiose šalyse, nesaugiose elektrinės, pagaminta elektra nepatektų į Baltijos šalių rinką.

„Buvo susitarimas užtikrinti Lietuvos elektros sistemos savarankiškumą ir įgyvendinti kitas priemones, kurios garantuotų mūsų elektros sistemos didesnį saugumą“, – teigė D. Kuliešius.

VRM: reikia stiprinti civilinę saugą

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sakė, kad reikia sustiprinti civilinės saugos sistemą Lietuvoje. Jos teigimu, kitą antradienį vyks Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis, jame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, gavęs pavedimą patikrinti savivaldybių pasirengimą, jų planus, pateiks apibendrintą informaciją šiuo klausimu.

„Bet taip pat Vidaus reikalų ministerija mato, kad reikia sustiprinti visą civilinę saugos sistemą Lietuvoje. Dėl to jau pristatėme Vyriausybėje ir šiandien plačiau aptartas Prezidentūroje Civilinės apsaugos nacionalinio centro ar tarnybos įsteigimas, konsoliduojant visas institucijas (...) Kad veiktų nuolatinė institucija, kuri gebėtų organizuoti prevencinį darbą, gyventojų informavimą, vertintų grėsmes“, – po VGT posėdžio kalbėjo ministrė.

Jos teigimu, šiuo metu Lietuvoje daromos išvados po 2019 metų pratybų, kuriose imituotas incidentas Astravo AE.

„Išsiaiškinę spragas dabar jas taisome. Tai susiję, pirmiausia, su savivaldybių ekstremaliųjų situacijų pasirengimu, kolektyvinių apsaugos vietų parengimu, tai yra, kad gyventojai būtų aprūpinti maistu, poilsiu, reikalingomis apsaugos priemonėmis, valstybės rezervo papildomi poreikiai užtikrinti gyventojų apsaugą įvykus nelaimei, gyventojų informavimo sistemos gerinimas, nuolatinis gyventojų informavimas. Taip pat sutarėme, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turi žinoti, ką daryti, kaip elgtis, jeigu tokia nelaimė būtų Lietuvoje“, – sakė R. Tamašunienė.

Pasak jos, Vyriausybei jau pateiktas bei Prezidentūroje VGT posėdyje pristatytas rezervo, skirto apsaugai nuo radiologinių ir branduolinių incidentų, planas.

R. Tamašunienė, paklausta, kiek Lietuvai kainuotų pasirengimas Astravo AE rizikų suvaldymui, teigė, kad suma siektų milijonus eurų.

„Pasirengimas, kuris užtikrintų visų institucijų veikimą ir sąveikavimą, 14 dienų laikotarpiui (...) skaičiuojama apie 135 mln. eurų, bet tai, aišku, galima įgyvendinti etapais, stiprinant tam tikras pajėgas, tarkime, žvalgybą galime atlikti ir dabartinėmis techninėmis priemonėmis ir žmogiškaisiais ištekliais“, – sakė ministrė.

Ž. Vaičiūnas: susitarti su Baltijos kaimynėmis laiko yra

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas po VGT posėdžio pabrėžė, kad iki 2025 metų turintis įvykti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimas su žemynine Europa yra pats tvariausias būdas užkirsti kelią elektros nepatekimui iš nesaugių atominių elektrinių tiek sistemine, tiek rinkos prasme.

„Sutarta, kad turėtų būti tęsiamos derybos su Latvija ir Estija. Kadangi tikslas po 2025 metų nepirkti elektros tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos, taip pat iki 2025 metų, paleidus Astravo atominę elektrinę, turi būti siekiama, kad ta elektra nepatektų į Baltijos šalių elektros rinką“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Anot jo, antrasis svarbus aptartas aspektas yra Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės nei praktinis, nei teorinis nenaudojimas Astravo AE reikmėms. Jis sakė, kad dabar pašalinta elektrinės automatika, kuri įgalintų automatinį jėgainės panaudojimą rezervavimui.

„Trečiasis dalykas – skatinti elektros energijos gamyba Lietuvoje. Turime sėkmingai įgyvendinamus atsinaujinančios energetikos planus, bet taip pat (...) Lietuvai būtų svarbu užtikrinti elektros energijos gamybą Elektrėnuose“, – sakė ministras.

Lietuvai siekiant įtikinti kaimyninę Latviją ir Estiją solidariai boikotuoti Astravo AE elektrą, o Rusijos rangovams jau skelbiant, kad elektrinė bus įjungta rugpjūčio pradžioje, ministras sakė, kad susitarti su latviais ir estais yra laiko.

„Turime šiuo metu veikiančią metodiką. (...) Mūsų tikslas yra užtikrinti tvarų regioninį susitarimą, kuris pilnai atitiktų Lietuvos interesus dėl elektros energijos nepirkimo iš nesaugių atominių elektrinių. Mūsų tikslas yra turėti užtikrintą susitarimą ir tuo požiūriu laiko spaudimo dar nėra“, – sakė ministras.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad Lietuvos požiūris į Astravo AE nesikeičia, nepriklausomai, kada ir kaip prasidės jos paleidimas.

„Visi argumentai galioja ir mūsų požiūris į šią elektrinę kategoriškai neigiamas dėl įvairių priežasčių, kurių turbūt neverta kartoti. Ir mes toliau akumuliuosime tą bendrą nuomonę tarptautinėse institucijose, ir Europos Komisijoje, ir regione“, – sakė L. Linkevičius.

„Noriu dar kartą pakartoti – visa tai, ką čia darome: ir tarptautinėje arenoje, taip pat ir viduje, jeigu kalbama apie energetinės sistemos pertvarkymą ar modernizavimą, ar efektyvinimą – pagrindinis tikslas yra sinchronizacija“, – pridūrė jis.

Artėjant galimai Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje veiklos pradžiai, prezidentas sušaukė VGT. Jos posėdis inicijuotas siekiant įvertinti Lietuvos pasirengimą apsaugoti Lietuvos gyventojus ir aplinką, praneša Prezidentūra.

VGT posėdyje be nuolatinių narių dalyvavo energetikos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas.

Ketvirtadienį paskelbta, kad branduolinę jėgainę statanti Rusijos korporacija „Rosatom“ planuoja ją „fiziškai įjungti“ rugpjūčio pradžioje, apie tai pareiškė jos vadovas Aleksejus Lichačiovas kreipimesi įmonės svetainėje.

Atominė elektrinė, turėsianti du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 MW, statoma Gardino srityje už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos.

Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.

BNS