Tai atskleidė „Citadele“ banko antrus metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 33 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai. Sudarant žemėlapį remtasi ir statistiniais duomenimis apie ūkio subjektų veiklą.

„Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Indekso augimas iš viso užfiksuotas 35 savivaldybėse, 22 regionuose indeksas sumažėjo, 3 – liko nepakitęs.

Pirmoje vietoje atsidūrusios Neringos verslo laisvės indeksas – 184% Lietuvos vidurkio. Po Neringos išsirikiavo Vilniaus (verslo laisvės indeksas – 144% šalies vidurkio) ir Kauno (122%) miestai.

Po Neringos išsirikiavusios Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybės taip pat išsiskiria šalies vidurkį ženkliai viršijančia įmonių koncentracija. Be to, net 66 proc. apklaustų šalies įmonių vadovų Vilniaus regioną vadina palankiausia vieta smulkiajam ir vidutiniam verslui. 12 proc. verslo rojumi įvardijo Kauno, 9 proc. – Klaipėdos regioną.

Ketvirtoje vietoje pagal verslo laisvės indeksą atsidūrė Palangos m. savivaldybė (121 proc. šalies vidurkio), verslo kliūčių žemėlapyje per metus pakilusi net per 16 pozicijų. Didele įmonių koncentracija išsiskiriančiame kurorte sudarytos sąlygos verslui palankiai buvo įvertintos tiek verslo asociacijų, tiek savivaldybių administracijų atstovų.

Penktoje vietoje, tyrimo duomenimis, šiemet atsidūrė Druskininkai (verslo laisvės indeksas – 119 proc. šalies vidurkio), po jų rikiuojasi Elektrėnai (117 proc.), Kauno rajonas (113 proc.), Vilniaus rajonas (112 proc.), Mažeikių rajonas ir Birštonas (po 108 proc.).

Tauragės regionas - vėl tarp "autsaiderių". Savivaldybių, turinčių žemiausią verslo laisvės indeksą, apačioje atsidūrė Jurbarko rajonas (indeksas – 57% Lietuvos vidurkio), Visaginas (57%), Šilalės rajonas (58%), Pagėgiai (58%), Molėtų rajonas (59%).

„Šiemet verslo barjerų „epicentras“ iš Šiaurės Rytų Lietuvos persikėlė į pasienio su Rusija rajonus, pirmiausia – į Tauragės apskritį. Net pusė apklausoje dalyvavusių Tauragės apskrities įmonių regiono verslo aplinką įvertino nepalankiai. Tuo tarpu Panevėžio regiono įmonės šiais metais pozityviau įvertino regione esančias sąlygas verslo plėtrai nei pernai, be to, šiame regione sparčiai augo ir veikiančių įmonių skaičius“, – pastebėjo "Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Pagėgių savivaldybė – vienintelė, kurioje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius per praėjusius metus ne augo, o mažėjo. Lėčiausiais įmonių augimo tempais taip pat išsiskyrė Visagino, Molėtų rajono ir Tauragės rajono savivaldybės.

Tarp verslo ir savivaldos – nuomonių takoskyra

Tyrime dalyvavę verslininkai ir asociacijų vadovai didžiausiomis šiemetinėmis verslo kliūtimis įvardijo mokesčių naštą, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, biurokratinį reguliavimą ir sąnaudų augimą.

Tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje daugiausia nerimo kelia gyventojų emigracija – ją kaip didžiausią socialinę grėsmę verslui įvardijo 46 proc. apklaustų įmonių. Tarp ekonominių grėsmių daugiausia verslininkų išskyrė darbo jėgos mokesčius (34 proc.) bei kainų augimą (31 proc.).

„Nors įmonių vadovai aiškiai identifikuoja grėsmes ir problemas, norėtųsi ir didesnio jų aktyvumo sprendžiant ilgalaikio konkurencingumo klausimus. Tyrimas atskleidė, jog ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiams ruošiasi vos 5 proc. šalies mažų ir vidutinių įmonių. Mažas dėmesys inovacijų diegimui negali nekelti susirūpinimo. Juolab kad gamybos, pardavimo ir kitų procesų automatizavimas, kitų technologinių inovacijų diegimas ne tik didina konkurencingumą vietos bei užsienio rinkose, bet ir padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri, įvertinant emigracijos mastus, tampa vis aktualesnė“, – sakė „Citadele“ banko departamento vadovė G. Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir aktyvesnis įmonių dalyvavimas ES investicijų programose, palankių skolinimosi sąlygų išnaudojimas investuojant į verslo plėtrą.

„Mažinant verslo kliūtis padėtų ir aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis. Mūsų tyrimas parodė, kad šiemet, kaip ir pernai, savivaldybių atstovai verslo sąlygas vertina kur kas palankiau nei patys verslininkai. Skiriasi ir įmonių bei vietos valdžios požiūriai į didžiausius verslo skaudulius – tai rodo, jog savivaldos institucijos toli gražu ne visuomet žino vietos verslo poreikius“, – sakė G. Kubiliūnienė.