Tiek Gargždai, tiek Rietavas istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėti prieš 767 metus, o bažnyčia taip pat, kaip ir mūsų, yra globojama šv. arkangelo Mykolo.

Pandemija veiklos nesustabdė

Pasak Veiklių moterų sambūrio pirmininkės Genovaitės Sinskienės, organizacijos veikla nebuvo nutrūkusi ir karantino metu. Sambūrio narės kovo mėnesį vieningai nutarė padėti medikams, socialiniams darbuotojams asmens higienos priemonėmis. „Iš savo organizacijos lėšų už 1 500 eurų nupirkome kaukių ir antveidžių Gargždų bei Klaipėdos medikams. Taip pat labai reikalingų antveidžių padovanojome ir Klaipėdos rajono šeimos paramos centro darbuotojams. Prisiminkime, kad koronaviruso pandemija užklupo netikėtai, tad karantino metu kaukės buvo aukso vertės, jų nusipirkti buvo sudėtinga dėl jų stygiaus“, – akcentavo G. Sinskienė.

Pirmasis Veiklių moterų sambūrio narių susirinkimas praėjusią savaitę įvyko ne Gargžduose, bet nutarta surengti edukacinę išvyką į Rietavą, aplankyti itin gražiai tvarkomą Rietavo dvarą, kuriam pakilti po karų, soviet­mečio niokojimų padėjo ir Europos Sąjungos struktūrinių lėšų fondai, ir Rietavo savivaldybės lėšos.

Beje, tiek Gargždai, tiek Rietavas yra bendraamžiai: mat abi vietovės pirmą kartą minimos tais pačiais 1253 metais Kuršo vyskupo ir Livonijos magistro pasirašytame dokumente.

Diegė pažangų mąstymą

„Kartais savo žvilgsnius kreipiame į tolimus kraštus, stebimės jų grožiu, istoriniu, kultūriniu palikimu, o ką turime įdomaus čia pat, tiesiog mūsų panosėje, ne visada įvertiname“, – edukacinės išvykos metu pastebėjo sambūrio narė Birutė Oželienė pridurdama, jog kiekvienas kultūros darbuotojas norėtų dirbti moderniame Rietavo kultūros centre, kuris po rekonstrukcijos įkurdintas buvusioje Rietavo dvaro karietinėje.

Veiklių moterų sambūrio narės, aplankiusios nuostabaus dydžio ir grožio Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią susipažino su šio miestelio turininga istorija. Pažintinis stendas prie bažnyčios aikštelės trumpai papasakoja apie milžiniškus ir įkvepiančius grafų Oginskių darbus savo kraštui. Nuo 1763 m., Rietavo seniūniją pradėjus valdyti Trakų vaivadai Tadui Pranciškui Oginskiui, Rietavo krašto, o ypač miesto istorija su šios giminės vardu susisieja daugiau nei 150 metų, čia susiformavo unikalus dvarų kultūros židinys. Grafo Irenėjaus Oginskio būta plataus ir pažangaus mąstymo dvarininko: 1835 m. jis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą, stengėsi plėtoti pramonę – Rietave įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė, 1859 m. įkurta žemės ūkio mokykla. 1882 m. į Oginskių rūmus Plungėje nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, 1892 m. Rietave pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė – per Velykas Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įsižiebė tuomet stebuklui prilygusios elektros lemputės.

Daug dėmesio kultūrai

Veiklių moterų sambūrio narė, Gargždų muzikos mokyklos direktorė Danutė Ruškytė, žavėdamasi išpuoselėtu dvaro parku, atkreipė dėmesį į pagarbą buvusio dvaro orkestro muzikantams: jų atminimui prie tvenkinio čia skirta net speciali krantinė. Joje ant lentelių išvystame buvusio garsaus orkestro muzikantų pavardes. Mat dar 1872 m. kunigaikštis Bogdanas Oginskis Rietave įkūrė pirmąją Lietuvoje šešiametę muzikos mokyklą, kuriai vadovauti pakvietė talentingą Varšuvos muzikos instituto auklėtinį Juozą Kalvaitį (1842–1900). Mokykla veikė iki pat kunigaikščio mirties 1909 m. Istorinė B. Oginskio muzikos mokykla išugdė daug iškilių muzikinės kultūros puoselėtojų: kompozitorius Juozą Žilevičių, Emeriką Gailevičių, Petrą Stankevičių, orkestrų vadovus Mykolą Butkevičių, Ričardą Lechavičių. Čia ne kartą lankėsi ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Iš mokyklos auklėtinių buvo suorganizuotas simfoninis, vėliau ir pučiamųjų instrumentų orkestras. Bendrai Rietavo muzikos mokyklos ir Plungės muzikos mokyklos, kurią įsteigė Bogdano Oginskio brolis Mykolas Oginskis, orkestruose grojo 120–130 muzikantų.

Šiuo metu Rietavo dvare vietoj buvusios žemės ūkio mokyklos jauniesiems rietaviškiams įkurta Meno mokykla.

Įamžinti geri darbai

Vaikščiojant po Rietavo dvarą dar kartą yra proga prisiminti, kad Oginskiai nusipelnė ir lietuvybės sklaidai. 1846 m. Irenėjaus Oginskio globojamas Laurynas Ivinskis pradėjo leisti lietuviškus kalendorius „Metskaitlius ūkiškas“. Rietavo dvaro valdose 1835 m., panaikinus baudžiavą, buvo padėti pagrindai pasiturinčiai gyvenančių raštingų valstiečių, miškininkų, amatininkų, tarnautojų luomo formavimuisi. Tais pačiais metais įsteigta našlaičių prieglauda, ligoninė, vaistinė, mokykla. Oginskiai XIX a. antroje pusėje ypač aktyviai rėmė vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdį, lietuvišką spaudą.

Prie Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus akis užkliūva už garbės sienos, ant kurios memorialinėse lentose įamžinti dvaro istoriniai įvykiai ir rėmėjai, kurie padėjo atstatyti suniokotą Oginskių dvarą. Muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, pamatęs susidomėjusių viešnių pulkelį, pajuokavo, kad ant sienos vietos dar yra: suprask, daryti gerus darbus niekada nėra per vėlu.

Edukacinėje išvykoje įkvėptos kultūrinės Rietavo aplinkos Veiklių moterų sambūrio narės aptarė ateities veiklos planus. „Mes tęsime tradiciją dovanoti miestui tokią dovaną, kuri turi pridėtinę vertę: prisiminkime ir meniškas suoliukas, ir memorialinė lenta Sausio 13-ajai atminti, ir gervių skulptūrėlės, ir vystymo staliukas parke, ir dekoratyviniai krūmai prie kino teatro iki šiol puošia miestą. Šiuo metu taip pat planuojame miestui padovanoti kultūrinės paskirties dovaną, apie tai dar tarsimės. Kol kas neatskleisime, tegu tai būna maloni staigmena miestiečiams“, – kalbėjo Veiklių moterų sambūrio pirmininkė G. Sinskienė.