Angle down Atgal

Vasaros sriuba - ne tik šaltibarščiai. Kokių šaltų sriubų būna kituose kraštuose?

Pristatydami užsieniečiams lietuvišką virtuvę, turbūt ne vienas paminime šaltibarščius - jų išskirtinė spalva tikrai traukia akį ir nustebina net visko mačiusius, na, o patiems lietuviams ši šalta sriuba tikrai yra vienas iš nepamainomų vasaros atributų. Bet ar mums vieninteliems kilo mintis šiltuoju metų laiku atsigaivinti šalta sriuba? Tikrai ne - šaltų sriubų turi ir kitos tautos. Pasižvalgykime, kaip vasarą gaivinasi kiti pasaulio gyventojai.

Mūsų kaimynai slavai (baltarusiai, ukrainiečiai, rusai) orams atšilus gamina sriubą, vadinamą okroška. Okroškos ingredientai gali skirtis, tačiau esmė ta pati - kefyras arba skystas jogurtas, daug smulkintų šviežių žalumynų ir kitų sezoninių daržovių (ridikėlių, agurkų), smulkinti virti kiaušiniai, o atsižvelgiant į tai, kad okroška paprastai patiekiama su virtomis bulvėmis, šią šaltsriubę pagrįstai galime vadinti šaltibarščių pussesere, nors kai kuriuose kraštuose receptas gerokai skiriasi, nes okroška gaminama ne su kefyru, o su gira (!), ir į sriubą dar įmaišoma mėsos gabaliukų.

Ispanijoje, kur vasarų gali būti itin karšta, esama ne vieno šaltsriubės recepto. Geriausiai žinoma - pomidorinė sriuba gaspačo. Jos variantų yra daug, bet populiariausias receptas - pomidorų sultys arba tyrė, smulkinti žalumynai, smulkinta saldžioji paprika, česnakai, svogūnai, citrinų sultys, druska, pipirai ir tyras alyvuogių aliejaus. Andalūzijoje į šią sriubą dar įmaišoma kietai virtų kiaušinių. Patiekiama pabarsčius smulkintais skrebučiais ir žalumynais. Tradiciškai visi ingredientai būdavo smulkinami ranka, dabar dažnai naudojamas elektrinis maisto smulkintuvas ir gaspačo tampa pikantišku, aštoku “glotnučiu”. Galimi šios sriubos variantai - su mėsos gabaliukais, jūros gėrybėmis, na, o visai modernios interpretacijos - saldūs gaspačo, kuriems, vietoje trintų pomidorų naudojami arbūzai ar melionai…

Kita ispaniška šaltsriubė, ajoblanco, populiariausia Granados and Malagos apylinkėse. Šis patiekalas gaminamas iš migdolų pieno - malti migdolai sumaišomi su vandeniu ir alyvuogių aliejumi, toks mišinys paskaninamas česnakais, druska, pipirais, kartais įpilama šiek tiek acto, viskas pabarstoma smulkintais skrebučias, o patiekiama ne su duona ar bulvėmis, o su...meliono skiltelėmis.

Vasarą prancūzai irgi gaivinasi šalta sriuba - ji vadinama vichyssoise, kitaip tariant - sriuba iš Višy miesto (pranc. Vichy). Tai - vištienos sultinio pagrindu gamina sriuba su trintomis bulvėmis, riebia grietinėle, porais ir svogūnais. Sakoma, kad Prancūzijos karalius Liudvikas VX taip bijojo būti nunuodytas, kad prieš valgydamas kokį nors patiekalą, liepdavo jo paragauti keletui tarnų. Bulvinę sriubą su porais ragavo tiek žmonių, kad, pasiekusi karaliaus stalą, ji jau buvo visai šalta, ir… Liudvikui XV būtent tokia pasirodė skaniausia!

Šaltas sriubas taip pat mėgsta Azijos kraštų, tiksliau - Korėjos ir Japonijos gyventojai, jei esate susipažinę su šių šalių virtuvėmis, tikrai bus tekę ragauti tiršto šalto jautienos sultinio su daržovėmis ir plonais makaronais. Korėjoje šalta sriuba, vadinama mul naengmyeon, paprastai valgoma vasarą, ir patiekiama labai šalta. Tradiciškai ji būdavo gaminama su grikių miltų makaronais, nors dabar naudojami ir kvietiniai. Japoniškasis ramenas turi daugybę variantų, tačiau pagrindiniai ingredientai tokie: sultinys arba kaulų nuoviras, įvairūs grybai, džiovinta žuvis, įvairios daržovės, tofu, ir, žinoma, plonieji rytietiški makaronai. Tokį “tinka viskas” principą paaiškina rameno kilmė - ši sriuba išpopuliarėjo pokario metais, kai Japonijoje prastai derėjo ryžiai ir šiaip trūko maisto, ir žmonės turėjo gaminti iš tokių ingredientų, kokie pasitaikydavo po ranka. Štai kodėl ramenas toks “demokratiškas” - tinka beveik viskas!

Beje, šaltosios sriubos gali būti ir saldžios. Jau minėjome saldų arbūzinį ispaniško gaspačo variantą, vyresnioji karta tikrai prisimena kompotą - saldų džiovintų vaisių nuovirą su vaisių gabaliukais, kuris irgi gali būti interpretuojamas kaip sriuba, o štai Tolimųjų Rytų virtuvėse šaltos sriubos yra gana įprastas desertas - pavyzdžiui, Kinijoje gaminama tiršta saldi kokosų sriuba su krakmolo rutuliukais, panašiais į skaidrius perlus, panašių skystų desertų galima rasti ir Tailande ar Filipinuose, kartais į tokias sriubas dar įmetama džiovintų tropinių vaisių gabaliukų, kokosų drožlių, kukurūzų gabaliukų arba… įvairiausių pupelių - juodųjų, spindulinių pupuolių, sojos pupelių ir pan.

Saldžių sriubų rasime ir Europoje - jas mėgsta mūsų kaimynai skandinavai, taip pat - vokiečiai. Tokių sriubų pagrindas - džiovinti vaisiai ir uogos, jie išverdami, dažniausiai - su prieskoniais (cinamonu,gvazdikėliais, kardamonu ir pan.), sriubai sutirštinti įpilama krakmolo, o tuomet ji atšaldoma. Pavyzdžiui, Norvegijoje tokia sriuba, vadinama sot suppe, dažnai valgoma kalėdiniu laikotarpiu.

Tai - tik keletas tradicinių, nuo seno gaminamų šaltųjų sriubų pavyzdžių iš viso pasaulio, kūrybingi restoranų šefai nuolat sukuria orginalių receptų. Restoranuose dabar galima paskanauti ir šaltos mėtų, agurkų, avokadų, jūros gėrybių sriubos - vaizduotei ribų nėra, taigi, orams atšilus, ragaukite ir mėgaukitės gaiviomis šaltosiomis sriuboms. Skanaus!

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite