Angle down Atgal

Vasariški produktai, galintys užaugti kiekvieno kieme

Ridikėliai, salotos ir visa, ką močiutė galėtų įduoti į rankas, nuskynusi iš savo lysvės – maisto prekių parduotuvėje šiems produktams skirta ištaiginga lentyna. Specialūs ženklai nurodo jų ekologinę kilmę, tačiau norėdami uždėti etiketę „ekologiškas“ ūkininkai privalo gerai paplušėti ir savo derlių užauginti be cheminių medžiagų, trąšų ir pesticidų. Kita vertus kiekvienam iš mūsų namuose tai padaryti gali būti žymiai paprasčiau. Tausus vartojimas ir sveika mityba tampa gyvenimo būdu, o vasara puikiai tinka įsirengti ekologišką darželį. Tačiau kokius augalus geriausiai priglaudžia lietuviškas oras?

Vasara – vietinių produktų auginimo metas

Kai kurios rūšys į mūsų kraštą buvo atvežtos ir pridygsta tik sėjamos, todėl natūraliai jų augančių nerasime. Net tokios įprastos žolelės kaip gelsvė, melisa, medetka ar levanda gali būti aptinkamos tik auginamos soduose. Vis dėlto Lietuvoje apstu kitų vaistinių ir maistinių augalų, uogų, žolelių ir krūmokšnių, kuriuos mūsų protėviai nuo seno vartojo buityje.

Prieskoniai ir žolelės

Šiltuoju metų laiku balkonuose džiugina skvarbus žolelių aromatas. Dėl sodrių spalvų ir gyvinančių kvapų įvairius žalumynus populiaru auginti dekoratyviai, tačiau Lietuvos žolelės ir prieskoniai ne tik pagardina patiekalus, bet ir puikiai pagelbėja žmogaus organizmui. Raudonėliai, mėtos, ramunėlės – nesudėtingai užauginami namuose, o jeigu ekologiškų žolelių ieškosite gamtoje, mūsų miškai ir pievos mielai priglaudžia geltonąją žiognagę, kuri ramina skrandį ir slopina kosulį, paprastąjį kmyną, kuris turi antibakterinių savybių, gudobelę, miškinę mėtą, raktažolę, čiobrelį ir daug kitų vaistinėmis savybėmis pasižyminčių žolelių.

Itališkas skonis Lietuvos pievoje

Paprasta lietuviška žolė gali sukurti egzotinį pagardą. Itališkos virtuvės mėgėjai yra girdėję apie pesto padažą, į kurio sudėtį įeina bazilikas, česnakai, kietasis sūris ir alyvuogių aliejus. Štai Lietuvos žaliavalgiai baziliko lapelius pakeitė paprastąja Garšva (lot. Aegopodium podagraria L.) – sodininkų dažnai nepageidaujama, tačiau to tikrai nenusipelniusia maistine žole. Pastaruoju metu populiarėjanti garšva turi salstelėjusį skonį, ir stiprų petražolių kvapą – kombinaciją, šiek tiek primenančią prieskoningas morkas. Šio augalo lapai dažnai naudojami ir kaip salotų pagrindas, tačiau juos būtina valgyti jaunus, nes senesni jie tampa kartūs.

Populiarieji smidrai

Atkeliavę iš už jūrų marių šie daigai nebijo lietuviško šalčio ir peržiemoję puikiai dygsta mūsų daržuose. Smidruose yra gausu naudingųjų medžiagų, tokių kaip magnis, kalis ir fosforas. Nors yra labai maistingi, šparagai nekaloringi, todėl jais „piktnaudžiauti“ galite į valias. Įdomu tai, kad dėl savo sandaros net ir neekologiškuose ūkiuose auginami smidrai nėra linkę kaupti pesticidų ir yra labai sveikos daržovės.

Ne vien tik mityba, bet ir gyvenimo būdas

Augindami organiškai, tausojame gamtą ir pasirūpiname, kad ūkininkavimas taptų draugiškas aplinkai. Ekosistemoje svarbų vaidmenį atlieka vabzdžiai, kuriems pesticidų naudojimas gali būti pražūtingas, o į žiedadulkes ir nektarą patekusi medžiaga gali atsidurti ir ant mūsų stalo. Norėdami maitintis organiškai, kartais pakeičiame ir savo dienos ritualą, rūpinamės daržu ir atidžiau renkamės produktų racioną. Štai kodėl maitintis ekologiškai – tai ne vieno sezono darbas, o gyvenimo būdas.

Monika Ditkevičiūtė @meniu.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite