Tyrimas, kuriam vadovavo mokslininkai Remi Charrel ir Boris Pastorino iš Prancūzijos Marselio universiteto, nustatė, kad SARS-CoV-2, sukeliantis COVID-19, žuvo 15 minučių jį veikiant 92°C karščiu. Palyginimui, vanduo užverda ties 100°C.

Remiantis šio tyrimo santrauka, virusas buvo sėkmingiau nukenksmintas 15 min jį veikiant karščiu, siekiančiu 92°C, negu 56°C karščiu 30 minučių ar net 60°C karščiu veikiant virusą 60 minučių.

Šis atradimas gali sudaužyti daugelio viltis, kad artimiausias mėnesiais šiauriniame pusrutulyje aukštesnės vasaros temperatūros galėtų padėti sumažinti viruso plitimo grėsmę.

Iš tiesų, šie atradimai sutampa su tuo, ką anksčiau šį mėnesį paskelbto laboratorinio tyrimo metu stebėjo mokslininkai iš Honkongo universiteto.

Šio tyrimo metu mokslininkai fiksavo, kad ties 55,55 laipsnių temperatūra virusas aktyvus išliko ne ilgiau nei 30 minučių. Temperatūrai pakilus iki 70 laipsnių virusas neveiksniu tapdavo per penkias minutes.

Dr. Harvey Fineberg pabrėžė, kad tokios aukštos temperatūros buvo tirtos kontroliuojamose laboratorinėse sąlygose, tačiau realaus pasaulio rezultatai gali skirtis.

Rossman, Kento universiteto daktaras, paminėjo, kad Marselio universiteto bei kitų atlikti tyrimai, kurie dėmesį fokusavo į viruso nukenksminimą, nėra susiję su viruso sezoniškumu.

Kalbėdamas apie tai ar viruso protrūkis toliau tęsis ir vasarą, Rossman sakė: „Nors tarp koronavirusų egzistuoja tam tikras viruso transmisijos sezoniškumo efektas, manau, kad vasaros metu mes toliau stebėsime daugybę transmisijos atvejų“.

Primindamas kitų ekspertų mintis, Rossman taip pat pabrėžė ir oro drėgmės svarbą tam, kaip keliauja kvėpavimo takų lašeliai. Šį faktorių jis paminėjo, kaip galintį lemti nedidelį viruso perdavimo sumažėjimą.

Šalyje kylant oro drėgmės lygiams, mes galime susidurti su nedideliu viruso transmisijos sumažėjimu,“ – sakė jis. „Tai gali būti tikrai svarbu ribojimo priemonių atžvilgiu, tačiau to tikrai nepakaktų visiškai sustabdyti viruso plitimą“.

© Pixabay

Rossman teigimu, vienas iš perspėjimo ženklų mokslininkų atradimams, kurie dar laukia oficialaus įvertinimo, yra kontrolės duomenų trūkumas, pavyzdžiui, kaip virusas elgėsi lyginant jį su kitais žinomais virusais. Anot jo, greta duomenų būtų naudingi ir vaizdiniai, kaip karštis paveikė ląstelių struktūrą.

Taip pat mokslininkams trūksta duomenų kas vyksta, kuomet nėra pilno karščio nukenksminimo.

Kitas tyrimas suteikia daugiau vilties

Nepaisant atradimų, kurie galimai rodo, kad virusas išgyvena aukštose temperatūrose, kitas neseniai vykdytas atradimas artimiausiems vasaros mėnesiams gali suteikti šiek tiek daugiau vilties.

Remiantis nutekintu tyrimu, mokslininkai nustatė, kad virusas yra greitai sunaikinamas saulės šviesos.

Anot Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo departamento, trumpai komentavusio nutekintą tyrimą, šie atradimai rodo, kad viruso transmisija ant lauko paviršių yra mažesnė nei tarp vidinių.

„Saulės šviesa greitai sunaikina virusą,“ – komentavo departamentas.

Šiai nuomonei pritarė iš Rossman. Jo teigimu, bendrai ultravioletinė šviesa yra labai efektyvi priemonė naikinant virusų genomus ir netgi veikia kaip ginklas sterilizuojant paviršius laboratorijose.

„Kalbant apie lauką, ypač jei susiduriate su dideliu UV spindulių poveikiu, tai gali padėti vykdyti viruso ardymą ar net jo nukenksminimą,“ – sakė jis. „Taigi, bet kokio tipo lašeliai pasklidę iš kvėpavimo takų ir nusileidę ant paviršių lauke, ypač ryškioje saulės šviesoje, čia neišgyvens taip ilgai, kaip tai nutiktų uždarose patalpose, namų viduje.“

Visgi, reakcija į ultravioletinę šviesą, į oro drėgmę ir temperatūrą Rossman leidžia manyti, kad SARS-CoV-2 elgsena nelabai skirsis nuo tos, kurią demonstravo kiti panašūs virusai.

Gismeteo.lt