Angle down Atgal

Varėnos rajono bibliotekose – naujo lietuviško romano sutiktuvės

Spalio 7 d. 14 val. Naujųjų Valkininkų ir 17 val. Varėnos rajono viešoji bibliotekos maloniai kviečia į įdomius literatūrinius pašnekesius apie moteris ir jų vyrus, kurių pagrindinis akcentas – naujo lietuviško romano „Gervė smėlynuose“ sutiktuvės. Literatūriniuose pašnekesiuose ir knygos sutiktuvėse dalyvaus jos autorė Nika Piperita, knygą išleidusios leidyklos „Slinktys” vadovas Juozas Žitkauskas ir kt. Renginių metu šią knygą bus galima įsigyti.

Nors „Gervė smėlynuose“ – rašytojos Nikos Piperitos – visiškai naujo balso lietuvių literatūroje – literatūrinis debiutas ir vos prieš mėnesį „išskridusi“  iš leidyklos, tačiau jau spėjo sulaukti teigiamų atsiliepimų. Nika Piperita – kūrybinis pseudonimas. Romano autorė  gimusi ir augusi Dzūkijoje, tad romano herojai ima ir prabyla dzūkiškai. Knygoje išties nemažai dzūkiškos tarmės.

Šis jautrus, nuoširdus, vietomis graudus  romanas – apie šių dienų moterį, mintimis grįžtančią į vaikystę ir jaunystę, skaitytoją patrauks savo lėtu, tačiau abejingumo nepaliekančiu pasakojimu.

Anksti motinos netekusi mergaitė Margarita stengiasi atrasti, suprasti ir pažinti ją supantį pasaulį. Tai nuolat pažinimo džiaugsmo trokštanti, imli ir nenustygstanti vietoje personažė. Kita Margarita – moteris,  tai, kas išaugo iš mažosios Margaritos. Ji veikiau nėra tokia empirinė patyrėja kaip mergaitė, bet iš laiko distancijos reflektuoja savo vaikystę, per daiktus, kvapus, per įvairius potyrius sugrįžta į prarastą laiką. Dvi Margaritos negalėtų egzistuoti viena be kitos, kaip praeities nėra be ateities ir atvirkščiai.

 „Šiame romane esama visiško nuogumo, tokio pliko kaip nukastos pakriūtės žvyras, bet jis santūrus, netgi vietomis lyg aptrauktas velėna. Taip yra tikriausiai todėl, kad sužeisti romano personažai gėdijasi patiriamo vidinio vienišumo ir vaikiškai slapstosi, kitaip tariant, neišmano šiuolaikiškos stilingos laikysenos, nemoka puikuotis savimi. Pasiekę emocinius pikus jie prabyla tarmiškai, dzūkuoja.” – atvirauja autorė. „Ar svarbu, kad tai vaikiška? Svarbu tik tai, kas tikra. Ar noras suprasti pasaulį – vaikiškas žaidimas?.. Regis, sukuri žaidimą, bet pats žaidimas, tau net neįtarus, jau kuria tave – toje erdvėje, kurioje esi, ir toje laiko atkarpoje, kurią lėmė likimas“, – nuoširdžiai įsitikinusi Nika.

Poetas Vainius Bakas šio romano pasakojimus, kuriuose atsispindi savo krašto buities ir būties filosofija,  palygino su Romualdo Granausko, Juozo Apučio prozišką kalbėjimu. „Tačiau šis, autorės pasaulis remiasi mergaitiškuoju / moteriškuoju pradu ir veikiau per įvairų požiūrį sutaptų su tokių rašytojų kaip Šatrijos Ragana mąstymu, matymu, mikrokosmo intymia erdve“, – sako jis. „Romano pavadinimas „Gervė smėlynuose“ bent šiek tiek gamta besidominčiųjų sąmonėje ima veikti kaip savotiška priešpriešos metafora. Smėlynai nėra gervės natūrali aplinka, todėl pats pavadinimas tarsi pasufleruoja pagrindinės veikėjos negalėjimą įsivietinti, pasijusti savo stichijoje, patirti namų aplinkos kaip mikrokosmo pilnatvę. Gervė (paukštis) – laisvės simbolis, tačiau įkurdinama ne jai skirtoje aplinkoje ir tampa tarsi savo aplinkybių įkaite“.

„Gervėje smėlynuose“ savo vaikystę, kurios laukuose ir atmintyje nostalgiškai žydi baltagalės ramunės, „saulės zuikučius“, ant galvos močiutės sode bumbsinčius obuolius, taip pat ir  sovietinio gyvenimo „prieskonių“ atras kiekvienas, kas tuo metu buvo vaikas.

Romanas tikrai ne vienadienis, prie jo skaitytojas turėtų karts nuo karto grįžti, iš naujo paskaityti. Ir tikrai yra dėl ko…

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite