Angle down Atgal

Valstybė bejėgė prieš automobilių duomenų klastotojus

Vilkikų vairuotojai, automobiliuose įtaisę įrangą, padedančią nuslėpti išmetamų nuodingų dujų kiekį, Lietuvoje gali jaustis ramiai. Niekuo nerizikuoja ir tokius vilkikus valdantys transporto įmonių savininkai.

Nors už leidimą eksploatuoti transporto priemones, kurių į aplinką išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, įmonių vadovams turėtų būti taikomos iki 600 eurų siekiančios baudos, pažeidėjai dėl to galvos nesuka. Ir kodėl turėtų – mūsų šalyje sunkiojo transporto išmetamų dujų sudėties netikrina nei aplinkosaugininkai, nei kelių policija.

Lietuvoje galima laisvai įsigyti įrangos, kuri leidžia nuslėpti į aplinką išmetamų nuodingų dujų kiekį ir sutaupyti sąnaudas tokios įrangos eksploatacijai. Nors ši įranga yra nelegali visoje ES, Lietuvoje pareigūnai jos aptikti nepajėgia nei kelyje, nei periodinių techninių apžiūrų metu.

Portalo Alfa.lt duomenimis, Lenkijoje ar Vokietijoje policija pasirinktinai tikrina vilkikus automagistralėse, o pažeidėjus baudžia iki 10 tūkst. eurų siekiančiomis baudos. Tad vykdami į šias šalis lietuviai vairuotojai nelegalią įrangą išjungia, o grįžę į Lietuvą – vėl aktyvuoja.

„Lietuvos transporto saugos administracija anksčiau atlikdavo tikrinimus dėl išmetamųjų teršalų, tačiau turima įranga nebuvo veiksminga, todėl šiuo metu tokių tikrinimų neatliekame“, – teigė Tomas Kolendo, Lietuvos transporto administracijos (LTSA) direktoriaus pavaduotojas.

Pasak jo, nei pernai, nei šiemet Lietuvos keliuose nenustatyta atvejų, kad vilkikuose ar lengvuosiuose automobiliuose būtų įdiegtos oro taršos rodiklius iškraipančios sistemos. „Kadangi šiuo metu LTSA to netikrina, duomenų neturime“, – tvirtino pareigūnas.

Tačiau, Alfa.lt duomenimis, prekyba nelegalia įranga, leidžiančia nuslėpti tikrąjį išmetamų teršalų kiekį, Lietuvoje vyksta be apribojimų, o sunkiojo transporto įmonės nebaudžiamos tuo naudojasi.

Padeda sutaupyti šimtus eurų

Naujesniuose Europos keliais važinėjančiuose automobiliuose yra įdiegtos oro taršą mažinančios sistemos, užtikrinančios vadinamąjį „Euro“ toksiškumo standartą. Jos užtikrina, kad automobiliai išmestų mažiau šilumos efektą sukeliančių dujų: azoto oksidų (NOx) ir kt.

Šiuo metu gamintojai Europoje net negali parduoti naujo automobilio, kuris neatitiktų „Euro 6“ toksiškumo standarto. Tačiau įdiegus nelegalią programinę įrangą šias sistemas galima lengvai išjungti.

Oro taršą mažinančios sistemos automobiliuose naudoja vadinamąjį „AdBlue“ skystį. Šis tirpalas ir SCR sistema katalizatoriuje nuodingą NOx paverčia nežalingomis medžiagomis – azotu ir vandeniu. Procesą nuolat stebi sistemos diagnostika.

Kaip portalui Alfa.lt su anonimiškumo sąlyga pasakojo vienos transporto įmonės vadovas, tūkstančius kilometrų nuvažiuojantys vilkikai sunaudoja gana nemažai „AdBlue“ tirpalo, tad automobilių savininkams kyla pagunda sukčiauti. Užsienyje šis skystis kainuoja dar brangiau, atitinkamai auga ir sąnaudos. Jeigu viena įmonė išjungia šią sistemą keliems šimtams automobilių, vien nepirkdama „AdBlue“ skysčio sutaupo nemažą sumą.

Išjungus „AdBlue“ sistemą, sumažėja ir sistemos priežiūros sąnaudos. Vilkiko elektroninė sistema, negaudama signalų iš „AdBlue“ jutiklių, ima riboti variklio galią. „Emuliatorius“ siunčia „dirbtinius“ „AdBlue“ sistemos signalus, kad filtrai ir įvairūs jutikliai veikia puikiai, skysčio lygis yra toks, kokio reikia.

Vykdami į Vakarus sistemą išjungia

Siekdamos sutaupyti kai kurios įmonės susigundo įsigyti Lietuvoje be apribojimų parduodamų vadinamųjų emuliatorių – tai įrenginiai, kurie išjungia oro taršą mažinančias sistemas taip, kad vilkiko kompiuteris ir toliau rodo, esą sistema veikia nepriekaištingai.

Nelegaliai naudojamus „emuliatorius“ aptikti įmanoma tik patikrinus išmetamųjų dujų sudėtį, nes automobilio kompiuteris nieko įtartino nerodo. Pareigūnai mato, kad taršą mažinanti sistema veikia nepriekaištingai.

O Lenkijos ir Vokietijos keliuose, Alfa.lt duomenimis, jau antrus metus tikrinami ne automobilių kompiuteriai, o išmetamųjų dujų sudėtis. Į automobilio išmetamąjį vamzdį dedamas analizatorius parodo tikruosius, o ne suklastotus išmetimus.

Jeigu nustatoma, kad vilkikas, nors oficialiai „žalias“ ir netaršus, išmeta daugiau NOx ir kitų nuodingų medžiagų, negu turėtų pagal nustatytą standartą, skaičiuojama, kiek kilometrų šalyje nuvažiavo toks automobilis, ir pagal tai nustatoma bauda. Ji kartais siekia iki 10 tūkst. ir daugiau eurų.

Todėl, kaip portalui Alfa.lt pasakojo įmonės vadovas, į Vakarus vykstančių Lietuvos vilkikų savininkai atkuria oro taršos sistemų gamyklinius parametrus, tačiau po Lietuvą važinėjantys automobiliai ir toliau sėkmingai naudoja įrangą, nepastebimai išjungiančią oro taršą mažinančias sistemas.

Parduoda, bet atsakomybės neprisiima

Nelegali prekyba „AdBlue“ sitemos išjungimo paslaugomis Lietuvoje nėra ribojama, jos tikrasis mastas valstybės institucijoms nežinomas. Paprastai atsakomybę už paslaugos įsigijimą prisiima ne pardavėjas, o pirkėjas. Panašiai Lietuvoje laisvai prekiaujama greičio matuoklių blokatoriais, nors juos naudoti draudžiama.

Antai interneto svetainė Galingas.lt viešai siūlo visišką „Adblue“ (SCR) sistemos išjungimą „Euro4“, „Euro5“, „Euro6“ toksiškumo standarto automobiliams.

Svetainėje informuojama, jog sistemos išjungiamos „Renault“, „Volvo“, „Mercedes-Benz“ (įskaitant HILITE sistemą), „Scania“, „Iveco“, „Man“, „Daf“ sunkvežimiams, taip pat lengviesiems automobiliams „Audi“, „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“, BMW.

Svetainę administruojanti bendrovė „Galingas LT“ informuoja, jog dirba nuo 2006 m. ir samdo išimtinai Vakarų Europos šalių programuotojus.

„Garantuojame aukščiausios kokybės programinį darbą. Mūsų darbo kokybe pasitiki atstovai Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Kazachstane, Pietų Afrikoje, Brazilijoje“, – reklamuojasi įmonė.

Skelbimų portale „Visainfo.lt“ tas pats paslaugos teikėjas plačiau paaiškina, kaip veikia įsigyta įranga. Įmonė aiškina, jog „AdBlue“ (SCR) sistema išjungiama neprogamuojant varikio valdymo bloko. Be to, „AdBlue“ sistemą kontroliuojantį prietaisą galima bet kada išjungti, vėliau – įjungti, naudoti ne viename automobilyje, permontuoti iš vienos transporto priemonės į kitą.

Sistema esą nekelia problemų, susijusių su galios apribojimu, klaidų pranešimais ir skubiu servisu.

Vis dėlto pardavėjas klientus nedviprasmiškai perspėja: „AdBlue“ sistemos darbą koreguojančių prietaisų jie įsigyti gali legaliai, tačiau pirkėjas privalo žinoti faktą, jog „Adblue“ sistemos išjungimas ES bei kai kurių šalių teritorijose yra neleistinas.

„Galingas LT“ galite įsigyti minėtų „Adblue“ sistemos išjungimo prietaisų, tačiau įmontuoti juos į automobilį mes neturime teisės. Lygiai taip pat, kaip jūs neturite teisės eksploatuoti automobilio su greičio matuoklių blokatoriumi, nors turite visą teisę jį įsigyti. Kita vertus, „AdBlue“ sistemos išjungimo prietaisas yra lengvai įmontuojamas į transporto priemonę“, – teigiama skelbime.

„Google“ paieškos sistemoje įvedus raktinius žodžius „adblue atjungimas“ arba „adblue išprogramavimas“, paieškos sistema pateikia dešimtį panašias paslaugas Lietuvoje siūlančių skelbimų.

Nei tikrina, nei baudžia

LTSA direktoriaus pavaduotojas T. Kolendo teigė, jog išmetamosiose dujose matuoti NOx ir kietąsias daleles yra gana sudėtinga „Norint pamatuoti NOx reikia tam tikrų sąlygų, tačiau anksčiau atliekant matavimus keliuose (tiek su išjungta sistema, tiek su įjungta) transporto priemonės varikliui dirbant laisva eiga tilpdavo į taršos normas. Norint pamatuoti tinkamai, reikia, kad transporto priemonė būtų apkrauta, t. y. imituojamas važiavimas, nes varikliui dirbant laisva eiga nematyti kažkokių didelių pokyčių“, – aiškino pareigūnas.

Jis mano, jog už automobilių išmetamųjų dujų tikrinimą turi būti atsakinga ir Aplinkos ministerija ar jai pavaldžios inistutucijos, ir Lietuvos transporto saugos administracija.

„Mes iš techninės būklės pusės, o Aplinkos apsaugos agentūra (aplinkos apsaugos inspektoriai) – už taršą. Beje, Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai turėtų matuoti ir taikyti Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) numatytą atsakomybę“, – sakė jis.

ANK 306 straipsnis nustato, jog leidimas eksploatuoti transporto priemones, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 300 eurų. Padarytas pakartotinai toks nusižengimas užtrauktų baudą nuo 140 iki 600 eurų.

T. Kolendo nuomone, būtų tikslinga numatyti baudas ne tik už „emuliatorių“, išjungiančių oro taršos sistemą, bet ir už tokios įrangos pardavinėjimą.

Tačiau jis abejojo, ar turėtų būti baudžiami aplinką teršiančių vilkikų vairuotojai. „Ir taip, ir ne. Traktuojant tai kaip techninės būklės trūkumą (ką iš esmės tikrina LTSA), baudos šioje srityje nėra didelės, ir šiuo metu jos numatytos tik už kelis trūkumus. Kita poveikio priemonė – naikinti tokios transporto priemonės techninės apžiūros galiojimą. Tokia transporto priemonė būtų nusiųsta į techninės apžiūros stotį išsamesniam patikrinimui“, – dėstė pareigūnas.

Gal iš tikrųjų užtektų techininės apžiūros, o tarp jų vilkikai su išjungtomis taršą mažinančiomis sistemomis tevažinėja Lietuvos keliais nevaržomai, kaip yra dabar?

„Sunku atsakyti, kai realiai nežinomas problemos mastas. Pirmiausia reikėtų įvertinti ir turbūt pradėti nuo to, koks yra „AdBlue“ pardavimo mastas. Tada – bandyti suskaičiuoti apytiksles reikšmes, ar vis dėlto čia yra masinė problema, ar pavieniai atvejai“, – mano T. Kolendo.

Legalią įrangą nuomoja techninei apžiūrai, vėliau išmontuoja

Paulius Žvirblis, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas, sakė, jog gamintojų į rinką tiekiamos transporto priemonės turi atitikti taikomas „Euro“ standarto išmetamųjų teršalų ribines vertes. Tačiau šių ribinių verčių atitikties patikrinimas realiomis sąlygomis esą sudėtingas.

Pasak jo, kelyje eksploatuojamos transporto priemonės teoriškai turėtų atitikti išmetamųjų teršalų ribines vertes, nustatytas ES Direktyvoje dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, šie rodikliai tikrinami atliekant techninę apžiūrą.

„Tačiau techninių apžiūrų metu tikrinami tik tam tikri automobilio į aplinkos orą išmetami oro teršalai: benzinu varomiems – CO (anglies monoksidas), dyzelinu – KD (dūmingumas). Azoto oksidų (NOx) išmetamas kiekis dėl matavimo sudėtingumo netikrinimas, todėl įvertinti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą šios apžiūros nepakanka. Taip pat gali pasitaikyti atvejų, kai teršalų mažinimo įranga „išnuomojama“ apžiūrai atlikti, o vėliau ji išmontuojama iki kitos apžiūros“, – sakė P. Žvirblis.

Vakaruose – naujausios matavimo priemonės

Specialisto teigimu, kituose Europos miestuose išbandomos nuotolinės teršalų matavimo priemonės, kurios leidžia įvertinti pravažiuojančių automobilių realius išmetimus. „Tai galbūt ateityje leistų geriau kontroliuoti eisme dalyvaujančių automobilių techninę būklę. Šios priemonės taikymas numatytas ir Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane“, – teigė jis.

Nacionalinės oro teršalų apskaitos duomenimis, 2017 m. Lietuvoje kelių transportas išmetė daugiausia azoto oksidų – 57,7 proc., o energetikos sektorius – 28,6 proc. Kietųjų dalelių (KD2,5) transportas išmetė 20,1 proc., energetikos sektorius – 46,8 proc.

Valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, 2018 m. Lietuvoje nebuvo viršyta vidutinės metinės azoto oksidų koncentracijos ribinė vertė. Aukštesnės šio teršalo koncentracijos fiksuojamos tik Vilniaus mieste.

„Vakarų Europos miestuose, kuriuose intensyvesnis kelių eismas, azoto oksidų koncentracija kur kas didesnė, dažnu atveju viršijamos ribinės vertės, kas skatina šiose šalyse imtis tokių priemonių kaip dyzelinu varomų transporto priemonių ribojimas“, – teigė P. Žvirblis.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite