2018 m. liepos 19 d. stebėjau tarybos posėdį, kurio metu vienas senjoras po valandos laiko posėdžio stebėjimo atsistojo ir pareiškė, kad nesupranta, kas čia vyksta, kaip vyksta, kas ir kodėl balsuoja vienaip ar kitaip, kad jis palaiko merą, bet daugiau jis čia nebeateis, nes nieko nesupranta. O tokių žmonių yra daug. Kartais jaučiu pareigą išreikšti savo nuomonę tam tikru klausimu, nes mane „užknisa“, kai matau, kad miestui yra daroma žala.

Kiekvienas išrinktų politikų sprendimas duodą naudą arba atneša žalą miestui, jo gyventojams ir verslui. Valerijaus Simulik frakcijos „Už Šiaulius“ ir tos frakcijos seniūno Denis Michalenko dėka, manau, vėl patirsime žalą. O kodėl?

Todėl, kad liepos mėnesį vykusiuose Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose buvo siūlomi tvarkų pakeitimai, pagal kuriuos mieste būtų renkamos rinkliavos už organizuojamus komercinius renginius ir muges. Naujai siūlomi pakeitimai turėjo įnešti daugiau aiškumo renginių ir mugių dalyviams, organizatoriams, administraciniam aparatui. Deja, kaip jau tampa įprasta, nuostatų klausimai buvo išbraukti iš darbotvarkės jos tvirtinimo fazėje. Nes „tokia politika“. Seimo nario Valerijaus Simulik padėjėjo ir jo frakcijos Šiaulių miesto taryboje „Už Šiaulius“ frakcijos seniūnas Denis Michalenko pasiūlė išbraukti iš darbotvarkės klausimus tuos klausimus, neva jie nesuderinti su suinteresuotomis grupėmis, žmonėmis. Dėl šių klausimų išbraukimo iš darbotvarkės ir jų nepatvirtinimo miesto biudžetas praras maždaug 20000-30000 eurų ir patirs išlaidas, kurias turėsime padengi mes, miestiečiai.

Priminsiu, kokia tvarka, mano manymu, buvo iki šiol:

Mieste galioja 3,8 euro dydžio rinkliava už leidimą prekiauti mugių metu. Visi supranta, kad 3,8 euro mokestis yra neadekvačiai mažas, nes vien užregistruoti dalyvį, išmatuoti jiems skirtas vietas, supildyti anketas, surinkti po renginio jų paliktas šiukšles kainuoja žymiai brangiau. Prekybininkas, norintis prekiauti Šiaulių miesto dienose su paraiška dėl dalyvavimo kreipdavosi į „Kultūros centrą“. Su prekybininkais ir mugių dalyviais buvo sudaromos (savanoriškos/nesavanoriškos) „paramos“ sutartys. Pagal tas „paramos“ sutartis prekybininkai neva remdavo „Kultūros centrą“ ~50-150 eurų sumomis, nepriklausomai nuo to, ar esi tautodailininkas, ar prekybininkas masinės gamybos kiniškomis prekėmis. Rinkliavos realiai niekas nemokėdavo ir vargu ar atsiras nors vienas dalyvis, turintis čekį 3,8 eurų sumai, - visi mokėjo „paramą“. O realiai ta „parama“ ir buvo rinkliava/mokestis. Iš surinktos „paramos“ sumos būdavo finansuojamos organizacinės ir kitos išlaidos (miesto patirtos išlaidos už miesto sutvarkymą po renginio, atlikėjų honorarai, sugadintas inventorius ir pan.). Kadangi „parama“ buvo mokama ne į miesto biudžetą tiesiai, o per „paramą“ renkančius atsakingus asmenis ir ne konkurso tvarka, man būdavo neaišku, ar visa surinkta „parama“ pasiekdavo miesto biudžetą, ar administruojantys asmenys nepasilikdavo dalį lėšų sau, nes tai buvo sunkiai sukontroliuojama. O kur dar nereglamentuota galimybė gauti „geresnes“ prekybines vietas? Sutikite, šiek tiek neaiški, galimai korupcinė, tvarka.

Nauja „Kultūros centro“ vadovė Deimantė Bačiulė kreipėsi į savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti galiojančią ydingą tvarką, juolab kad tokios „paramos“ rinkimas buvo uždraustas.

Su iš darbotvarkės išimtų nuostatų sąlygomis galima susipažinti čia.

Esminis skirtumas, kurį pasiūlė savivaldybės administracija naujuose nuostatuose yra tas, kad aiškiai išskirtos dalyvių grupės ir rinkliavų dydžiai už dalyvavimą mugėje. Jei anksčiau tautodailininkas, turintis tautodailininko pažymėjimą, „Šiaulių dienose“ už dalyvavimą mugėje turėjo mokėti 50-150 eurų sumą, kaip ir prekybininkas alumi, tai nuo šiol būtų mokėjęs tik 20 eurų, kai tuo tarpu prekybininkas alumi – 150 eurų. Naujais įkainiais buvo siekiama „Šiaulių dienų“ dešrų ir kiniškų prekių turgų paįvairinti tautodailės atstovais, kuriems dalyvavimas ankstesnėse mugėse buvo per brangus ir jie negalėjo varžytis savo finansinėmis galimybėmis su prekybininkai. Ar nebūtų įdomu mugėje išvysti kažko naujo, pavyzdžiui jūsų akyse gimstantį tautodailės kūrinį, o ne tuos pačius atsibodusius dalykus?

Kitas esminis skirtumas, kad dalyvių mokestis būtų mokamas tiesiai į Šiaulių miesto biudžetą, iš kurio būtų apmokamos patirtos renginio išlaidos. Visiems dalyviams aiški ir „švari“ tvarka: žinai kiek mokėsi, kur mokėsi, gausi mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Miestui aiškus užsiregistravusių dalyvių skaičius, o taip pat būsimos pajamos ir galimybė planuoti išlaidas.

Tarybai patvirtinus naujus nuostatus – būtų surinkta ~25000 eurų. Kadangi nuostatų tvirtinimo klausimai buvo išimti iš darbotvarkės, „paramos“ rinkimas yra uždraustas, tai liko galioti sena tvarka su 3,8 eurų dydžio rinkliava, o miesto biudžetas iš viso surinks tik ~1000 eurų sumą. Juokinga.

Dar įdomiau yra tai, kad negavus planuotų pajamų, „Šiaulių kultūros centras“ dabar yra priverstas prašyti skirti iš biudžeto papildomus 19000 eurų suplanuotiems pirkimams, o taip pat mažinti šventės renginių/pasirodymų skaičių. O miesto biudžetas yra daugiausiai surenkamas per gyventojų pajamų mokesčius, t.y. iš mūsų visų. Taigi prekybininkai „Šiaulių dienose“ dalyvaus už 3,8 eurų, t.y. praktiškai už dyką („už zuikio spiras“), prekybininkų pelnas iškeliaus į kitus miestus ir šalis, nes „Šiaulių dienų“ metu prekiauja ne tik šiauliečiai, o už miesto tvarkymą ir renginius susimokės miesto gyventojai.

Už šitą „nesąmonę“ atskira padėka: Ačiū tau Valerijau Simulik frakcijos „Už Šiaulius“ seniūne Deni Michalenko!

P.s. Šiauliečiai, bent jau nepamirškite iš prekybininkų reikalauti nuolaidų, tokią teisę Jūs turite!

Diskusijų video: