Vairuotojas pastatė draudimo bendrovę į vietą – privalės atlyginti visą žalą

Vilnius
Reporteris Lina Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sprendė ginčą dėl draudimo išmokos sumažinimo ir gynė vartotojo teises.

Ieškovas nurodė, kad, įvykus automobilio vagystei, draudimo bendrovė apskaičiuotą draudimo išmoką sumažino 50 proc. ir vietoj 17 tūkst. Eur sumokėjo 8,5 tūkst. Eur.

Ieškovas su draudimo taisyklėmis ir draudimo sąlygomis, leidžiančiomis draudikei mažinti draudimo išmoką 50 proc., supažindintas nebuvo ir šių taisyklių kopija ieškovui nebuvo įteikta.

Ieškovas neįžvelgė automobilio vagystės ir automobilyje paliktų dokumentų priežastinio ryšio.

Kadangi šios sąlygos ieškovui nebuvo žinomos, jis negalėjo protingai tikėtis, kad draudimo bendrovė taikys tokias sąlygas, dėl kurių šalys nesitarė ir kurios ieškovui yra netikėtos, ir prašė teismo jas pripažinti negaliojančiomis.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažindamas ieškovo ginčijamas sutarties sąlygas nesąžiningomis ir grąžindamas dalį bylos nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad vartojimo sutartims taikoma nesąžiningų sąlygų teisminė kontrolė.

Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, LAT pažymėjo, jog vartotojų teisių apsauga pagrįsta idėja, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio, ir dėl to vartotojas priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto nustatytomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui.

Teismas turi patikrinti, ar konkreti vartojimo sutarties sąlyga atitinka sąžiningumo, teisių ir pareigų pusiausvyros bei skaidrumo reikalavimus.

Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, jog tipinės sutarties individualiai neaptarta sąlyga laikoma nesąžininga, jeigu, nepaisant sąžiningumo reikalavimo, dėl jos atsiranda didelis neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.

Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje.

Paprastai draudimo polise apibrėžtos sutarties sąlygos yra laikomos individualiai suderėtomis sąlygomis, o draudimo taisyklėse apibrėžtos sąlygos laikomos standartinėmis sutarčių sąlygomis.

Vartotojas neturėjo galimybės remdamasis tiksliais ir suprantamais kriterijais įvertinti jam dėl tokių sąlygų atsirandančius ekonominius padarinius, nes draudimo polise (liudijime) buvo išdėstytos individualios sąlygos, kad apdraudžiama būtent automobilio vertė, o vagystės atveju bus mažinama tik 10, bet ne 50 proc.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad transporto priemonių kasko vartojimo draudimo taisyklių sąlygos (dėl draudimo išmokos mažinimo fiksuotu 50 proc. dydžiu automobilio vagystės atveju, automobilyje esant paliktiems transporto priemonės dokumentams, taip pat įvykus vaiko saugos kėdutės vagystei iš automobilio draudimo išmokos dydžio ribojimo 150 Eur suma) yra suformuluotos taip, kad iš šių sąlygų atsiranda ryški iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitiktis vartotojo nenaudai.

Draudimo sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, kai draudimo liudijime nurodyta, kad vagystės atveju draudimo išmoka mažinama 10 proc.

Be to, draudimo liudijime neįrašyta, kad taikomos draudimo bendrovės kasko draudimo taisyklės.

Tai lėmė, kad vartotojas neturėjo galimybės remdamasis tiksliais ir suprantamais kriterijais įvertinti jam dėl tokių sąlygų atsirandančius ekonominius padarinius.

LAT sprendė tas draudimo taisyklių atitinkamų nuostatų dalis, kur nustatytas konkretus fiksuotas sumažinimo dydis (mažinama 50 procentų, neviršija 150 Eur), pripažinti nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu ir negaliojančiomis.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti.

Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos.

Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Autobanas.lt