Angle down Atgal

Vaikų žaidimų studija „Kodėlčius“ jau pradėjo antrą veiklos dešimtmetį

Vaikų žaidimų studija „Kodėlčius“ atsidarė 2006 metais. Marijampolės Vytauto gatvėje studijos logotipas – besišypsantis veidelis raudoname fone – šviečia iš tolo ir kviečia vaikus iki šiol.

Šiandien studijoje tebedirba įkūrėjos Rasa Kazlauskienė ir Neringa Arbačiauskienė. O Roberta Razutytė įdarbinta neseniai, dirba trečią sezoną.

„Kodėlčiaus“ įkūrėjos Neringa Arbačiauskienė ir Rasa Kazlauskienė
„Kodėlčiaus“ įkūrėjos Neringa Arbačiauskienė ir Rasa Kazlauskienė

Vyksta ankstyvasis visuminis lavinimas

„Kodėlčiuje“ veikia įvairios grupės: kūdikių nuo 0,5 iki 1 metukų (1 val., su mamomis), 1–3 metų vaikams (1 val., su mamomis), 3–5 metų vaikams (4 val., be mamų), 4–5 metų vaikams (2 val., be mamų).

Rasa ir Neringa sako, kad per tuos metus mieste taip ir neatsirado konkurencijos ankstyvojo visuminio ugdymo paslaugai. Yra konkurentų tik muzikinio lavinimo ir švenčių organizavimo srityse.

„Ankstyvasis visuminis ugdymas reiškia, kad mokome visko. Tai matematinių vaizdinių formavimas, pasirengimas kalbėti, pasyviojo žodyno formavimas. Daug piešiame su mažyliais, bet procesas čia svarbiau nei rezultatas. Pasirenkame savaitės temą – pasaką ir įvairios veiklos vyksta pagal tą temą“, – pasakoja Rasa.

Į mažylių grupes ateinančios mamos sako, kad smagu praleisti valandą su savo vaiku, be kitų darbų, minčių. Joms tai – didelis malonumas. Kuriamas mamos ir vaiko ryšys – per piešimą, kitas veiklas kartu. Mamos susidraugauja, kuriasi bendruomenė. Neringa pasakoja, kad jaunos mamos (ypač su pirmu vaikučiu) čia pasijunta saugios, gauna patarimų, dalijasi savo nuogąstavimais, rūpesčiais ir su kitomis mamomis. Jos būna itin jautrios, nori, kad vadovė pasakytų savo nuomonę, kaip sekasi vaikui, nes nerimauja, ar viskas vystosi gerai. Ir vaikams išlieka „Kodėlčiaus“ nostalgija, kai jie nuo 2 metukų išeina į darželius.

Yra ir tokių vaikučių, kuriuos nedirbančios mamos (auginančios kūdikį) atveža pažaisti su bendraamžiais. Vėliau šie vaikai lengviau pritampa ir darželyje. O darželiniai vaikai ateina porai valandų praleisti popietę (pvz. vietoj pietų miego), jei tėveliai nori, kad vaikas gautų daugiau lavinamosios veiklos. Grupėse būna po 6–7 vaikus.

Ugdymas – ne žaidimas, bet visas ugdymas čia vyksta per žaidimą. Vaikai nejaučia, kad mokosi: atpažinti spalvas, skaičiuoti, sudėti ir pan.

Užsiima ir terapija

Per 10 studijos veiklos metų atsirado papildomų veiklų. R. Kazlauskienė veda dailės terapijos užsiėmimus, grupinę terapiją ir pedagoginius psichologinius mokymus (projektinėje veikloje).

„Dailės terapiją vesti buvo mano poreikis. Neretas įsivaizduoja, kad dailės terapija – tai piešimas klausantis muzikos, bet tai kur kas gilesni procesai. Atveda įvairių sutrikimų turinčių vaikų, sunkių autizmo atvejų ir pan. – jiems reikia papildomo lavinimo. Pačios šeimos mus pasirenka, kartais tai būna vienintelė priemonė su psichologinių problemų turinčiais vaikais. Ateina ir visiškai sveikų vaikų, bet turinčių hiperaktyvumo požymių ar per stipriai išreikštas lyderio savybes. Čia mokomės tinkamai reikšti emocijas“, – pasakoja Rasa.

Ji rengia dailės terapijos kursus ir suaugusiems. „Mūsų paslaugos visos mokamos. Iš valstybės nė centro neimame, jokių paramų, jokių krepšelių negauname. Būna ir sunkių finansiškai mėnesių, bet didelio pelno ir nesitikime. Šis verslas – tai darbo vietos mums pačioms“, – sako moterys.

Kai kurie vaikai ilgai negali atsiskirti nuo „Kodėlčiaus“, nes čia užaugo

Studija rengia šventes su personažais: gimtadienius, krikštynas, išleistuves, Kalėdas. Taip pat organizuoja teminius gimtadienius (turi rūbų komplektus): „1000 ir viena naktis“, pižamų vakarėlio, vaiduokliukų, piratai, indėnų, Panamos ir kt.

„Pradžioje abi buvome pepės ir klounai, o dabar daug naujų personažų prisikūrėme. Rasos vyras irgi būna personažas – dirba ne visu etatu, ir mano brolis kartais savanoriauja. Neturime nuolatinio šventės scenarijaus. Aš matau vaikų emocijas ir pagal tai nusprendžiu, ką veiksime. Vieni gimtadieniai praeina labai greitai, o kiti prailgsta, bet visada vaikai būna patenkinti. Patirtis leidžia mums suvaldyti bet kokią situaciją, rasti geriausius sprendimus“, – pasakoja Neringa.

Moterys sako, kad yra vaikų, kurie spėja užaugti švęsdami čia gimtadienius.

Kartais tėvai dalyvauja gimtadienio šventėje. Būna, kad palieka vaikus vienus, nes šie varžosi tėvų, neatsipalaiduoja. Visi žmonės skirtingi, todėl ir šventės skirtingos. Rasa prisiminė, kaip rengė 10-mečiams žaidimų vakarą, į kurį įsitraukė ir tėvai. Buvo labai smagu, visiems patiko.

„Valdiškose ugdymo įstaigose būna parodomoji veikla – metodinės pamokos, užsiėmimai. O pas mus parodomoji veikla yra kasdien, nes stebi tėvai. Visada leidžiame jiems stebėti ir mums tai nekelia jokio streso. Čia didesnė atsakomybė prieš tėvus, bet nesigailime, kad kažkada išėjome iš darželio, kur buvo finansinė garantija. Dabar niekas mūsų nereguliuoja, nekontroliuoja iš viršaus, nėra to didžiulio niekinio popierizmo. Turime tik veiklos planą savaitei – tiksliai apie tai, ką tikrai dirbsime“, – pasakoja moterys.

Tie vaikai, kurie 2006 metais buvo keturmečiai, dabartiniai 15-mečiai, dar tik prieš porą metų nustojo ateiti vasaromis į „Kodėlčiuje“ vedamus lyderystės mokymus. Labai geri, šilti santykiai, susiformavę su vadovėmis, sukuria poreikį vis grįžti, bendrauti ir po to.

„Santykis su vaikais ir tėvais – paprastas ir nuoširdus, be didelio atstumo. Vaikai mus vadina vardais. Laiko mus savomis, nes mes su jais žaidžiame, – sako Rasa. – Nesinori nieko keisti. Aš turiu skirtingas veiklas, nejaučiu rutinos. Ir vaikai visi skirtingi, nenusibosta.“

Išsipopiname tą vaiką kaip savą“

Kasmet „Kodėlčius“ dalyvauja „Miesto dienose“, birželio gale būna metų užbaigimo šventė, skirta ne tėvams, o vaikams. „Šventėje tėveliams smagu matyti vaikus atsipalaidavusius, nėra dirbtinumo, nemuštruojame jų. Šventės forma laisva, tad būna ir netikėtumų. Vaikai labai drąsūs, laisvi, gali suimprovizuoti ne visai pagal planą, bet mes leidžiame parodyti kūrybiškumą. Ir tėvų neapkrauname, pačios gaminamės kaukes. Išsipopiname tą vaiką kaip savą, užauginame jį čia“, – pasakoja Neringa.

Tik dėl sveikatos moterys griežtos – prašo nevesti sloguojančių vaikučių, pačios irgi nedirba sirgdamos. Kitos mamos dėl to neveda vaiko į darželį, labai saugo, o čia jos yra tikros, kad neužsikrės.

„Kodėlčius“ turi konkurentų, kurie irgi rengia vaikų gimtadienius. „Tik ten ne žaidimas vyksta, kaip pas mus, o daugiau dūkimas“, – sako Rasa ir Neringa. Jos įsitikinusios, kad visiems po saule vietos užteks, o klientas renkasi, ko jam reikia.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite