Angle down Atgal

Vaikams pritarus

Buvau Agluonų kaime Paramos šeimai centro darbuotojų sukviestame padėkos globėjams renginyje ir susipažinau su asmenybėmis – tais, kurie nepabūgo paimti globoti vaikus. Kalbame apie svetimus žmones, susitikusius gyvenimo kelyje - mažą vaiką ir suaugusįjį. Vaikas pasimetęs, bet jam labai norisi prie gero žmogaus glaustis, o suaugusysis suglumęs ir nedrąsus kaip vaikas, juk ir jam rūpi, kiek sėkminga bus kelionė bendru gyvenimo keliu.

Kalbintieji gobėjai neslėpė, kad atsakomybės už globotinius ėmėsi tik saviems vaikams pritarus, o dažnu atveju net paprašius, pastūmėjus tėvus žengti atsakingą žingsnį. Geriausias pavyzdys – kruopiškės Genutės Meižienės apsisprendimas globoti penkiametį berniuką. Moteris gyvena su draugu, užaugino du savus vaikus. Dukra Karolina jau studentė, sūnus – moksleivis paauglys. Kruopių miestelyje Genutė nėra viena tokia. Globėjų šeimų yra kelios, tik gal jau ne visos begyvena miestelyje. Tad pasikalbėti ir sulaukti patarimų yra galimybių. „Dukra Karolina entuziastingai siūlė ir palaikė mane, galima sakyti, pastūmėjo apsispręsti, kad galiu globoti vaiką ir ne vieną. Klausiau abiejų vaikų – ar sutinka, ar susitaikys, kad svetimas, gal ir ne tokio elgesio, kaip mes esame pratę, vaikas ateis į šeimą. Kol kas esu globėja, bet juk galimybė yra, kad paimtas vaikas liks ilgiems metams, iki pilnametystės,“- sakė Genutė. Abu jos vaikai pritarė mamai, dukra padėjo ir padeda berniukui perprasti naujų namų taisykles.

Romos Jonikienės rašinys šeštadienio, liepos 20 d., VIENYBĖJE.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite