Vabzdžių įkandimai: kada laikas sunerimti?

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt

91063

Vasarą stengiamės daugiau laiko praleisti gamtoje, tačiau turime susitaikyti, kad čia retai būname vieni – šalia krebžda įvairūs vabzdžiai, kurie toli gražu ne visada linki tik gero. Nors, pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Elvyros Ramaškienės, Lietuvoje gyvenančių uodų, bičių, širšių ar kitų vabzdžių įkandimai dažniausiai nėra labai pavojingi, svarbu žinoti, kaip elgtis prasidėjus alerginei reakcijai.

Daugelio vabzdžių įkandimus lydi panašūs pojūčiai – niežėjimas, perštėjimas, tinimas. Daugiau skirtumų išryškėja, kai imama kalbėti apie pirmąją pagalbą tokiais atvejais.

Bene dažniausiai Lietuvoje pasitaiko uodų įgėlimų. Pasak E. Ramaškienės, po jų rekomenduojama nekasyti sugeltos vietos, taip saugantis galimų infekcijų. „Jeigu su savimi turite uždegimą slopinančio gelio, reikia kuo skubiau juo tepti sugeltą vietą. Jis greitai įsiskverbia į odą, mažina dirginimą, niežėjimą, tinimą ir skausmą“, – pataria vaistininkė. Jeigu neturite reikiamų medikamentų, įkandimo vietą galima dezinfekuoti spiritu, atvėsinti ledo gabalėliu, uždėti švarų sutrintą gysločio lapą, pelyno, pomidoro, svogūno ar citrinos griežinėlį ir palaikyti.

Kiek kitaip reikėtų elgtis, jeigu įgėlė bitė arba širšė, jų nuodai įprastai sukelia stipresnes alergines reakcijas. Per geluonį į paodį patenka 25–50 mikrogramų nuodų, kuriems veikiant audiniai paburksta, gali imti juos skaudėti, nežymiai išsilieti kraujo. Daug pavojingesni atvejai, kai įgelia kelios bitės, tada gali prasidėti šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas ar kiti nemalonūs simptomai.

Alergiški žmonės turėtų būti ypač atidūs

Jeigu įgėlus vabzdžiui pastebėjote alergijos simptomus, turėtumėte žinoti, kad ji neišnyks ir pasikartos kiekvieną kartą po įgėlimo. E. Ramaškienė tokiems žmonėms visų pirma pataria visais įmanomais būdais saugotis įgėlimų – naudoti repelentus, įvairius eterinius aliejus, rengtis neryškiais, negėlėtais, lengvais, kuo daugiau kūno dengiančiais drabužiais, nenaudoti kvapios kosmetikos. „Žmonės, kuriems yra nustatytas jautrumas bičių ar širšių nuodams, privalo su savimi nešiotis adrenalino ampulę ir sterilų švirkštą. Jie privalo tuoj pat susišvirkšti į raumenis adrenalino ampulę, kitaip gali išsivystyti anafilaksinis šokas“, – įspėja vaistininkė.

„Jeigu įgėlus vabzdžiui pastebėjote alergijos simptomus, turėtumėte žinoti, kad ji neišnyks ir pasikartos kiekvieną kartą po įgėlimo.

Stipri alerginė reakcija – anafilaksinis šokas – dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms po kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau, todėl, E. Ramaškienės teigimu, svarbu stebėti būseną. Anafilaksinį šoką išduoda odos paraudimas, smulkus bėrimas, dilgėlinė, niežulys, patinimas, oda gali pamėlti dėl nepakankamo kvėpavimo, atsiranda blyškumas, galvos svaigimas, atsiranda bendras silpnumas, sąmonės pritemimas arba praradimas, dažnas širdies plakimas, aritmijos. Nepriklausomai nuo kitų simptomų, visuomet krenta arterinis kraujospūdis. Pastebėjus šiuos simptomus būtina kreiptis į gydytoją.

Taip pat gali prasidėti pykinimas, vėmimas ir kiti nemalonūs simptomai. E. Ramaškienė pabrėžia, kad iš visų šių požymių gali pasireikšti tik vienas ar keli. Prasidėjus anafilaksiniam šokui svarbu suteikti pirmąją pagalbą ir kviesti greitąją pagalbą, nes gydytojas gali paskirti papildomą gydymą.

Pirma pagalba svarbiausia

Nors daugeliu atvejų vabzdžių įkandimai nėra labai pavojingi sveikatai, svarbu tinkamai pasirūpinti savimi. Vaistininkė pataria, kad įkąstas vietas reikia vėsinti ir šaldyti, galima naudoti įvairių augalų (medetkų ar ramunėlių) vėsinančius kompresus. Pasak E. Ramaškienės, sugeltos vietos niežulį ir skausmą numalšins sutrinti vaistinės balzamitos, pankolio, vaistinio skaistenio, medetkos, petražolės, plačialapio gysločio ar melisos lapai.

Įkandimų simptomams malšinti tinkamiausi levandų, arbatmedžio, čiobrelių, pipirmėčių aliejai, tačiau prieš naudojant eterinius aliejus svarbu išsiaiškinti, ar žmogus nėra jiems alergiškas. Įkąstą, niežtinčią vietą patariama tepti specialiais raminamaisiais, vėsinamaisiais geliais, gerti vaistų nuo alergijos, tepti vaistiniais preparatais nuo alergijos.

Jeigu kankina daugybiniai įkandimai, ypač mašalų ar muselių, ir dėl to atsiranda aukšta temperatūra, nukrinta arba pakyla kraujospūdis, aplink įkandimo vietas smarkiai patinsta, pakinta odos spalva, atsiranda pūlinukų, pasak vaistininkės, visa tai parodo, kad į organizmą pateko per daug pavojingų medžiagų.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad itin pavojingi bitės, širšės ir vapsvos įgėlimai galvos, kaklo, burnos srityse. Kadangi ištinus liežuviui ir gerklei žmogus gali uždusti, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. „Bet kuriuo atveju, jei po vabzdžio įkandimo pakilo kūno temperatūra, atsirado galvos skausmai ar kitų bendro negalavimo požymių, įkandimo vietoje atsirado besiplečiantis paraudimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris paskirs gydymą“, – sako E. Ramaškienė.

„Eurovaistinės“ specialistė įspėja, kad ypač atidiems derėtų būti žmonėms, turintiems imuninės sistemos sutrikimų, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, vartojantiems daug vaistų, vyresnio amžiaus asmenims ir vaikams. Uodai dažniau puola nėščias moteris, antsvorio turinčius, nutukusius žmones. Taip pat jie lengvai atpažįsta anglies dvideginio kvapą, kurio daugiau išskiria stambūs, sportuojantys, miegantys žmonės ir nėščiosios. Dar juos vilioja padidėjęs pieno rūgšties kiekis ant kūno paviršiaus, jis atsiranda dirbant fizinį darbą lauke, sportuojant.

„Įspėjama, kad ypač atidūs turėtų būti žmonės, turintys imuninės sistemos sutrikimų, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis, vartojantys daug vaistų, vyresnio amžiaus asmenys ir vaikai.

Sparvos labiau puola šlapią kūną, ypač po maudynių. Bitės ir kamanės dažniausiai puola žmogų tik gindamosi. Vapsvos ir širšės gali pulti žmogų be jokios priežasties.

Egzotiniuose kraštuose reikia būti dar budresniems

E. Ramaškienės teigimu, labai nuodingų vabzdžių Lietuvoje nėra, tačiau būtina saugotis visų, nes įkandus laikinai sutrinka sveikata, miegas, atsiranda diskomfortas, niežti, peršti odą, mažėja darbingumas, užklumpa vabzdžių platinamos ligos. Ypač reikia saugotis nuodingų vabzdžių – širšių, kamanių, vapsvų ir bičių – įkandimų.

Didesnio atidumo prireiks vykstantiems į užsienį, ypač egzotinius kraštus. Pasirinkus šią kryptį, patariama pasidomėti, nuo kokių ligų būtina pasiskiepyti. Dažniausiai skiepijama nuo geltonosios karštinės, skiriama vaistų nuo maliarijos.

Egzotiškuose kraštuose saugantis nuo vabzdžių įkandimų E. Ramaškienė pataria vadovautis tomis pačiomis rekomendacijomis, kaip ir Lietuvoje, tačiau pasitelkti kuo stipresnius repelentus, tinkamą aprangą, avalynę, turėti tinklelį nuo uodų bei priemonių, kurios naudojamos po vabzdžių įkandimų.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt