Angle down Atgal

V. Žemkalnio gimnazijos ateitis – tradicijos ir naujovių sintezė

Nuo rugsėjo 1 d. į V. Žemkalnio gimnaziją žengs mokiniai – nuo pačių mažiausių iki didžiausių. Savivaldybei leidus nuo rudens formuoti 1, 5 ir 9 klases, bendruomenei prasideda naujas etapas.

Pagal humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratą dabar šalyje dirba 4 gimnazijos (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje). Kiekviena skirtingai taiko sampratos elementus: Klaipėdos Vydūno gimnazija daugiau dėmesio skiria muzikiniam lavinimui, Kauno J. Grušo – vizualiajam menui.

Menine veikla ugdant vaikų humanistinę kultūrą siekiama, kad jie kartu su pradiniu, pagrindiniu ir viduriniu išsilavinimu įgytų meninių kompetencijų, atskleistų kūrybines galias, suvoktų kultūrinį, meninį paveldą ir kultūrinę įvairovę; vadovautųsi estetiškumo, kūrybiškumo, humaniškumo, integralumo principais.

Pati sąvoka „humaniškumas“, „humanizmas“ plačiąja prasme – pagarba, teisingumas, dėmesingumas kiekvienam žmogui, pozityvo, kuris leistų atsiskleisti gebėjimams ir savarankiškumui, paieška.

V. Žemkalnio gimnazija mokinius į 1, 5, 9 klases iš miesto ir aplinkinių rajonų priims: į 1, 5 klases – nuo sausio 5 d., 9 klases – nuo sausio 25 d. Priėmimas vyks gimnazijoje.

Siekdami neišbalansuoti miesto mokyklų tinklo, atsižvelgdami į materialiąją bazę, formuosime po 2 paraleles klases – po vieną vizualiojo meno (dailės) ir scenos (šokio, teatro) menų. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinys nekistų, tik prisidėtų papildomos valandos šioms programoms įgyvendinti.

Kodėl V. Žemkalnio gimnazija pasirinko tokią kryptį?

Pirma, tradicijos: įstaiga skaičiuoja jau 113 metus, o 1932 m. atidarius architekto V. Žemkalnio suprojektuotą pastatą ir čia įsikūrus mergaičių gimnazijai, daug dėmesio buvo skiriama menui (teatrui, šokiui, muzikai), literatūrinių gebėjimų atskleidimui. 1975 m. tuometė II vidurinė mokykla mokė sustiprintos lietuvių kalbos, o atkūrus Nepriklausomybę nuo 1992 m. grįžta prie humanitarinio ugdymo. Ne veltui senesni panevėžiečiai neretai gimnaziją vadina humanitarine. O ją baigę meno, kultūros, literatūros žmonės savo veikla neretai garsina mokyklą.

Antra, materialinė ir intelektinė bazė: jau šiemet baigiamas renovuoti 1978 m. korpusas, nupirkta baldų, sutvarkytos kūrybinės erdvės – čia įsikurs pradinių klasių mokiniai.

Mokykla džiaugiasi turėdama puikius menų specialistus: dailės mokytojas Iloną Žvinakienę ir Vaidą Baltušytę, muzikos mokytoją Renatą Karašienę, teatro būrelio vadovę Violetą Džiugienę, choreografijos mokytoją, „Kanapėlės“ tautinių liaudies dainų ir šokių ansamblio vadovę Kristiną Nainienę. Dalykininkų kompetencijos taip pat atitinka siekiamus tikslus.

Trečia, tradiciniai renginiai: poetės S.Nėries gimtadienio šventės, gimnazijos Vardo diena, tarptautiniai poezijos pavasariai, meninių kolektyvų veikla. Vien ko vertas dalyvavimas „Kanapėlės“ veikloje – šokėjai kasmet vyksta į konkursus, festivalius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

„Ir baigiamasis akcentas – ugdydami mokinius nuo 1 iki 12 klasės, turėdami aiškią viziją, gerus materialinius ir intelektinius išteklius, mes padėsime ne tik įsigyti reikiamų žinių ir kompetencijų, bet ir atskleisti meninius gebėjimus, kūrybiškumą, savarankiškumą“, - sako direktorius Artūras Totilas.

Nauji mokiniai bus priimami raštinėje.

Panevėžio miesto savivaldybės informacija

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite