„Laiku pasirūpinę šalies bankų sistemos sveikata ir skaidrumu, šiandien turime stabilų ir efektyviai veikiantį bankų sektorių, o tarpvalstybinio pinigų plovimo rizika mūsų šalies finansų sistemoje yra mažiausia ne tik Baltijos regione, bet ir viena mažiausių Europos Sąjungoje. Vis dėlto grėsmių nuvertinti negalime, todėl laikome ranką ant pulso prižiūrėdami rinkos dalyvius ir bendradarbiaudami su teisėsaugos institucijomis“, - sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas. Jo teigimu, nors Baltijos šalių finansų rinkos neretai vertinamos kaip vienas regionas, vis dėlto kai kuriais aspektais mūsų bankų sektoriaus struktūra iš esmės skiriasi nuo kaimyninių šalių rinkų.

Nerezidentų indėliai Lietuvoje sudaro vos 2,5 proc. visų indėlių - tai vienas mažiausių rodiklių visoje ES. Paskolos nerezidentams Lietuvoje sudaro dar mažesnę dalį nei indėliai - 1,8 proc. Tai taip pat vienas mažiausių rodiklių tarp ES šalių.

Prieš tris dienas naujus pasiūlymus, kaip stiprinti pinigų plovimo prevenciją ES, pateikė Europos Komisija. Šių metų kovo mėn. Buenos Airėse (Argentina) susitikę Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai įsipareigojo didinti pastangas siekiant pažaboti tarptautinio pinigų plovimo mastą. Jungtinių Tautų statistika rodo, kad globaliu mastu pinigų plovimo mastas kasmet siekia nuo 800 mlrd. iki 2 trln. JAV dolerių (nuo 2 iki 5 proc. pasaulio BVP).

Nors pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika mūsų šalyje nėra didelė, dėl intensyvėjančių tarptautinių finansinių ryšių ir finansų sektoriaus technologinių naujovių šiam klausimui reikia skirti nuolatinį dėmesį. Lietuvos bankas finansų rinkos dalyvius stebi, konsultuoja ir teikia rekomendacijas, atidžiai vertina norinčius ateiti į rinką.

Vizito JAV metu V. Vasiliauskas dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose.

ELTA