Pabrėždamas Kremliaus karines ir kibernetines grėsmes, pastaruoju metu blogėjančią geopolitinę aplinką, V. Ušackas žada įkurdinti JAV karines bazes Lietuvos teritorijoje, o Vilnių regi kaip iš naujo atgimstantį centrą buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje. Politikas teigia, tapęs prezidentu, iš S. Daukanto aikštės išdidžiai ir pasyviai kaimynystėje vykstančių procesų nestebės, o sieks atkurti Lietuvos, kaip regiono lyderės, vaidmenį.

Atsispirdamas nuo jau anksčiau duotų ambicingų pažadų greičiau nei per dešimtmetį pasiekti ES pragyvenimo lygį ir dvigubai spartesnį ekonomikos augimą, V. Ušackas tikina, kad sieks greičiau, nei susitarta tarp politinių partijų, didinti išlaidas krašto gynybai iki 2,5 proc.

Kartu politikas įvertindamas, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai neturi pagrindo gerėti, užsimena apie visuotinį karo prievolės įvedimą, į kariuomenę šaukiamų jaunuolių amžiaus mažinimą iki 22 metų bei galimybę šauliams ir savanoriams namuose laikyti kovinius ginklus.

Politikas taip pat akcentuoja, kad dėtų daug pastangų, jog Ukraina ir Sakartvelas (Gruzija) taptų ES narėmis. Pasak jo, viena realiausių kandidačių pakeisti dabartinį Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį, Dalia Grybauskaitė, prie to taip pat galėtų stipriai prisidėti.

V. Ušacko rinkimų programinėse gairėse akcentuojama, kad Lietuva gyvena ant hibridinio karo fronto linijos ir stebi ekonominius bei geopolitinius galios pokyčius tarptautinėje politikoje. Pasak jo, tokioje geopolitinėje atmosferoje niekas nebegali būti tikras, kas nutiks rytoj. Jis aiškina, kad ne tik Rusijos keliama grėsmė, laužant tarptautinės tvarkos principus, bet ir JAV prezidento nenuspėjamumas bei Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES kelia rimtus iššūkius valstybei.

Į visa tai atsižvelgdamas V. Ušackas savo siūlomoje užsienio politikos programoje akcentuoja būtinybę stiprinti lietuvybę, kurti modernią ir konkurencingą ekonomiką, aktyviau vykdyti ekonominę diplomatiją bei stiprinti saugumą, investuojant į gynybinius pajėgumus.

Politikas pabrėžia, kad Lietuvos saugumo aplinka pastaraisiais metais ne tik sparčiai kito, bet ir blogėjo. V. Ušackas samprotavo, kad dėl šios priežasties būtina dar labiau stiprinti JAV ir Lietuvos ryšius.

„Ką Kremlius gerbia, tai gerbia Jungtinių Amerikos Valstijų jėgą“, - pristatydamas nacionalinio saugumo politikos gaires akcentavo diplomatas.

„Šiandieninės Rusijos veiksmai, griaunantys tarptautine teise grįstą Europos saugumo architektūrą, kelia grėsmę Lietuvos saugumui“, - aiškina V. Ušackas.

Todėl Lietuvos ir jos gyventojų saugumą, pasak V. Ušacko, reikia užtikrinti stiprinant Lietuvos ginkluotąsias pajėgas ir didinant šalies aktyvumą dalyvaujant NATO ir ES saugumo iniciatyvose. Taip pat akcentuojama būtinybė didinti visuomenės atsparumą informacinėms atakoms, nekonvencinėms visuomenės skaldymo, šalies destabilizavimo priemonėms.

Politikas ragina 2,5 proc. BVP krašto apsaugai pasiekti anksčiau nei numatyta rugsėjį pasirašytame politinių partijų susitarime. Pasak jo, pasiekus ekonominį proveržį ir dvigubai didesnį šalies BVP augimą, kurį V. Ušackas žada tapęs prezidentu, toks lėšų krašto apsaugai didinimas įmanomas jau 2024 m.

V. Ušackas deklaruoja, kad būtina išlaikyti karo prievolininkų šaukimą į 9 mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Kartu politikas užsimena, kad ateityje būtų galima įvertinti visuotinės karo prievolės įvedimo poreikį.

Jis pasisako ir už galimybę šauliams bei savanoriams namuose laikyti kovinius ginklus. Anot jo, tai prisidėtų ugdant visuomenės valią priešintis.

Ambicijų politikas neslepia pristatydamas būtinybę intensyviau dirbti su, pasak jo, svarbiausia Lietuvos gynybinėmis partnerėmis - JAV.

Jis aiškina, kad tapęs prezidentu visas pastangas dėtų ne tik siekiant, jog Vašingtonas išlaikytų pajėgų dislokavimą Lietuvos kaimynystėje, tačiau, kaip tvirtina, siektų, jog Lietuvos teritorijoje būtų įsteigta JAV karinė bazė ir būtų nuolat dislokuotas JAV karinių pajėgų kontingentas. Taip pat pabrėžia, kad stengtųsi, jog NATO oro erdvės policija būtų pakeista į realią Aljanso oro erdvės gynybos sistemą.

Diplomatas strateginiuose nacionalinio saugumo klausimuose nuošalėje nepalieka ir ES. V. Ušackas teigia sieksiantis, kad Lietuva aktyviai dalyvautų ES gynybos sistemos, kuri užtikrintų pridėtinę vertę saugumui žemyne, kūrime.

Pristatytose užsienio politikos gairėse V. Ušackas deklaruoja ne ką mažiau ambicingus tikslus - atgaivinti Lietuvos, kaip regioninės lyderės idėją, užtikrinti Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai ES narystės galimybę. Politikas kalba, kad būtina dvišalius santykius plėtoti ir stiprinti tiek su Vokietija, tiek su Lenkija, Prancūzija, Baltijos valstybėmis ir Šiaurės šalimis bei Didžiąja Britanija.

Rusijos atžvilgiu V. Ušackas išlaiko jau diskusijas viešojoje erdvėje sukėlusią poziciją, kad, nepaisant Kremliaus keliamos grėsmės, su Maskva Lietuva turi palaikyti ES ir NATO principus atitinkančius santykius.

V. Ušackas užsienio politikoje sako matantis keturis svarbiausius Lietuvos užsienio politikos interesus - stiprinti lietuvybę ir pasaulio lietuvių ryšius, aktyviai dalyvauti kuriant geopolitiškai ir ekonomiškai saugų regioną buvusios LDK teritorijoje, išnaudojant ES ir NATO narystę stiprinti valstybės saugumą bei skatinti investicijų pritraukimą ir prekybą, kuriant verslią ir turtingą Lietuvą.

Jis teigia, kad Lietuvos užsienio politikos epicentre turi atsidurti žmogus ir siekis atkurti regioninės lyderystės idėją, apie kurią, valstybei tapus ES ir NATO nare, kalbėjo prezidentas Valdas Adamkus.

„Lietuva privalo susigrąžinti regiono lyderystės vaidmenį. Todėl aš visomis savo galiomis skatinsiu iniciatyvą sukurti ekonomiškai ir politiškai saugą erdvę buvusioje LDK teritorijoje: nuo Baltijos iki Juodosios jūros - erdvę, kurioje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, o mūsų verslas galėtų saugiai dirbti ir uždirbti“, - akcentuoja V. Ušackas.

Politikas aiškina, kad neužtenka vien tik išdidžiai ir pasyviai stebėti kaimynystėje vykstančius procesus iš S. Daukanto aikštės.

„Turime imtis kūrybiškos ir ambicingos lyderystės regione, lygiagrečiai aktyviai veikdami tokiuose egzistuojančiuose daugiašalių santykių formatuose kaip Trijų jūrų iniciatyva“, - pabrėžia V. Ušackas.

Jis sako dėsiantis pastangas, veikdamas su ES partneriais, atnaujinti Rytų partnerystės programą ir užtikrinti ES narystės perspektyvą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui. V. Ušackas užsimena, kad prie to galėtų prisidėti ir dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, jei užbaigusi savo kadenciją užimtų Europos komisarės postą. Anot jo, šiuo metu prezidentė yra realiausia kandidatė šią pareigybę užimti.

Politikas akcentuoja būtinybę grąžinti strateginės partnerystės dvasią ir turinį santykiuose su Lenkija, siekti veiksmingo ir solidaraus Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo stiprinant atsparumą hibridiniam karui.

Nemažai dėmesio skiria Lietuvos ir Vokietijos santykių svarbos aptarimui. Anot V. Ušacko, glaudesni ryšiai su Vokietijos užsienio politikos formuotojais turi būti nukreipti išlaikyti ir didinti šios šalies politinę paramą Lietuvai ir Baltijos valstybėms, ypač agresyvios Rusijos politikos sąlygomis.

Didelių vilčių dėl Lietuvos ir Rusijos santykių gerėjimo V. Ušackas teigia neturintis.

„Turime aiškiai pripažinti, kad agresyvi šiandieninio Kremliaus pozicija, teritorinės pretenzijos kaimyninėms šalims ir hibridinio karo veiksmai neleidžia tikėtis, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos santykiai su Rusija artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti“, - aiškina V. Ušackas.

Diplomato nuomone, politinių santykių su Rusija normalizavimas įmanomas tik tuo atveju, jei ši šalis įgyvendins Minsko susitarimus, atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą, sugrąžindama Krymą, pasitraukdama iš okupuotų teritorijų Rytų Ukrainoje bei atsisakys tolesnės santykių su kaimyninėmis valstybėmis eskalavimo politikos.

Tačiau politikas akcentuoja, kad ryšius su nedemokratišku Kremliumi reikia palaikyti, tačiau tik tose ribose, kurias numato ES ir NATO principai.

„Kartu Lietuva privalo išlaikyti santykius su demokratinėmis jėgomis Rusijoje ir teikti paramą bendraminčiams, demokratijos šalininkams, žmogaus teisių gynėjams. Vakarų pasaulio dalimi esanti Lietuva, turinti per šimtmečius susiklosčiusią bendravimo su Rytų valstybėmis patirtį, kartu su sąjungininkais turi investuoti į „postputinišką“ Rusiją ir europietišką Rusijos ateities perspektyvą“, - deklaruoja V. Ušackas.

ELTA primena, kad prezidento posto siekiančio V. Ušacko pirmiausia laukia akistata su taip pat prezidentės posto siekti apsisprendusia Ingrida Šimonyte. Abu politikai TS-LKD rengiamuose pirminiuose rinkimuose varžysis dėl partijos palaikymo. Pastarajai palaikymą reiškia įtakingi TS-LKD nariai, tarp kurių Vytautas Landsbergis ir Andrius Kubilius.

I. Šimonytė TS-LKD keliant partijos kandidatus 2019 m. prezidento rinkimuose, sulaukė didžiausio ir partijos skyrių palaikymo. 37 skyriai pasisakė, kad prezidento rinkimuose partijos kandidate norėtų matyti ją. Tuo tarpu V. Ušacko kandidatūrą iškėlė 27 skyriai.

Pirminiai TS-LKD rinkimai numatyti lapkričio 3-4 dienomis. Rinkimuose galės dalyvauti ne tik konservatorių partijos nariai, bet ir kiti partijos vertybėms prijaučiantys, politinių tikslų turintiems judėjimams nepriklausantys Lietuvos piliečiai.

Be V. Ušacko, šiuo metu apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose taip pat viešai deklaravo Gitanas Nausėda, Seimo nariai I. Šimonytė, Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Lietuvos liberalų sąjūdžio iškeltas europarlamentaras Petras Auštrevičius, filosofas Arvydas Juozaitis.

Potencialiais, tačiau savo sprendimo dar nepaskelbusiais kandidatais yra laikomi premjeras Saulius Skvernelis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintas ir kol kas rinkimuose dalyvauti teisės neturintis europarlamentaras Rolandas Paksas.

Prezidento rinkimai vyks 2019 m. metų pavasarį.

ELTA