Angle down Atgal

V. Šapoka pakomentavo prezidento siūlymus: reikia nusiimti rožinius akinius ir formuoti „realybės biudžetą“

Finansų ministras Vilius Šapoka, komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus kitąmet socialinės apsaugos išlaidas padidinti 100 mln. eurų, prakalbo apie būtinybę nusiimti rožinius akinius.

Viena vertus, ministras teigia, kad džiaugiasi, jog yra pateikta idėjų, o Prezidentūra gilinasi į situaciją, tačiau, kita vertus, V. Šapoka siūlo 2020 m. biudžetą formuoti nekeliant visuomenei didesnių, nei valstybė pajėgia, lūkesčių.

Pasak ministro, biudžeto svarstymo Seime išvakarėse lūkesčiai visuomenei yra keliami pernelyg stipriai. Jo teigimu, būtent 2020 m. biudžetas, atsižvelgiant tiek į tarptautinę situaciją, tiek Lietuvos ekonomikos struktūrą, turi būti formuojamas kaip „realybės biudžetas“.

„Lūkesčiai yra užaukštinti. Atskleisiu truputį užkulisinių dalykų – Finansų ministerijoje visuomet mes turime kodinį pavadinimą ateinančių metų biudžetui. 2018 m. turėjome skurdo mažinimo biudžetą (...), šiais metais mes turime reformų biudžetą ir (...) 2020 m. biudžetą mes vadiname realybės biudžetu," – „Žinių radijui“ kalbėjo V. Šapoka.

„Mes turime puikiai subalansuoti problemų sprendimą tiek skurdo mažinimo, tiek skatinti žmones dirbti ir užsidirbti, tiek investuoti į ateitį, tiek atsižvelgdami į pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą turime užtikrinti finansinį stabilumą,“ – pridūrė ministras.

Jo teigimu, pasibaigus trejiems rinkimams ir laukiant kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų, geriausia būtų nusiimti rožinius akinius.

„Šiame porinkiminiame periode geriausias dalykas ir atsakingiausias dalykas būtų nusiimti rožinius akinius ir suformuoti realybės biudžetą ir jį patvirtinti,“ – sakė ministras, pabrėždamas, kad savo pastabas taiko pernelyg aukštai iškeltiems lūkesčiams.

„Aš taikau lūkesčiams, kurie yra užkelti labai aukštai,“ – sakė V. Šapoka. Jo teigimu, brangiai kainuojančius siekius įvardino tiek Prezidentūra, tiek Seimo valdančioji koalicija, nors, pažymėjo V. Šapoka, pasiūlymai, galintys padengti daugiau nei milijardą kainuosiančius lūkesčius, yra kur kas kuklesni.

„O dabar pakalbėkime apie pajamas iš visų tų sričių, minėtų valstybės institucijų pasiūlymų dėl papildomų pajamų didinimo mes gavome teorinį skaičių, kuris nesiekia 100 mln.,“ – kalbėjo V. Šapoka.

„Turime žiūrėti realistiškai, turime vengti neadekvataus lūkesčių pūtimo, kurie neatitinka Lietuvos galimybių, ir turime labai atsakingai bei pasvertai subalansuoti poreikius su galimybėmis,“ – apibendrino jis.

ELTA primena, kad trečiadienį G. Nausėda pateikė pasiūlymus Seimui dėl papildomų lėšų, skiriamų socialinei apsaugai. Prezidentas siūlo reikalingas lėšas surinkti mažinant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui, labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas bei lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą.

Prezidento patarėjo Simono Krėpštos teigimu, siūlomi skirti papildomi 100 mln. eurų skurdo mažinimui padėtų išlaisvinti vienus mažiausiai pajamų turinčius žmones – pensininkus iš santykinio skurdo spąstų. Jų pajamos turi augti sparčiau nei vidutinis atlyginimas, sako prezidento patarėjas.

„Jeigu mes kiekvienais metais sugebėtume žengti kad ir po nelabai didelį žingsnį į priekį, per penkerius ar dešimt metų mes tikrai gana toli nueitume,“ – ketvirtadienį LRT radijui sakė jis.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite