Angle down Atgal

V. Šapoka: deficitą reikia mažinti laipsniškai, kitaip nevykdysime įsipareigojimų

Išsipūtusį valdžios sektoriaus biudžeto deficitą, kuris nuo šiemet planuojamų 8,8 proc. kitąmet turėtų sumažėti iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), galima mažinti tik laipsniškai, kitaip iškiltų grėsmė nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, sako finansų ministras Vilius Šapoka. 

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad biudžeto deficitą galime mažinti tik laipsniškai. Priešingu atveju reikėtų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų – pavyzdžiui, pensijų indeksavimo, vaiko pinigų didinimo. Yra kolektyvinės sutartys. Mažinimas deficito, žinoma, kad yra įmanomas. Nemanau, kad kas nors šiuo metu tokių dalykų imtųsi, nes tokiu atveju reikėtų  mažinti atlyginimus tiek mokytojams, tiek dėstytojams, tiek sveikatos specialistams, gydytojams, mokslininkams ir kitiems“, – Seime per Vyriausybės valandą kalbėjo V. Šapoka.  

Jis pabrėžė, kad 2021 metams naujų ilgalaikių ir reikšmingų valstybės įsipareigojimų nėra prisiimama.

„Pasirinktas kelias yra tikrai optimalus, yra labai aiškus planas, kaip stabilizuoti skolą, jos  augimą. Tas skolos augimas stabilizuosis ties 50  proc. nuo bendrojo vidaus produkto ir ateityje mažės, todėl, manau, kad Seimas ir būsima Vyriausybė be didelių korekcijų šį projektą patvirtins. Jis tikrai yra geras“, – tvirtino ministras.   

Pasak jo, kitąmet planuojamos vienkartinės priemonės yra susijusios su investicijomis į ateitį, didžioji dalis jų bus finansuojama ES lėšomis.

Ekonomikos komitete dirbantis liberalas Eugenijus Gentvilas priekaištavo, kad kitąmet planuojamas Lietuvos biudžeto deficitas viršija ES šalių  biudžetų deficitų vidurkį. Jis prognozavo, kad pritarus tokiam biudžeto projektui ateityje gali tekti didinti mokesčius.

V. Šapoka pabrėžė, kad vidutiniai dydžiai ne visuomet atspindi tikrą situaciją. Anot jo, finansinės drausmės laikymasis „leido perbristi šią krizę beveik nesušlapus, palyginti su kitomis šalimis“.

Pagal finansų ministro pristatytą planą, 2022 metais valdžios sektoriaus deficitas turėtų sumažėti iki 2,7 proc. BVP, o 2023 metais – iki 1,6 proc. BVP.

Šiais metais valstybė didino išlaidas dėl koronaviruso krizės, bet patvirtintos 2020 metų biudžeto pajamos ir išlaidos nebuvo peržiūrėtos.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite